Pernai gaisrų – rekordiškai mažai

Me­la­gius baud­žia

M. Pronc­kus Ta­ry­bos na­riams pri­minė, jog pra­ėju­siais me­tais būta per­mainų – Plungės PGT pri­jung­ta prie Klaipė­dos prie­šgais­rinės gelbė­ji­mo val­dy­bos. Tai­gi keitė­si jos pa­val­du­mas, ta­čiau funk­ci­jos iš­li­ko tos pa­čios.

Per­nai, ga­vus pra­ne­ši­mus iš Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro, Plungės PGT ug­nia­ge­siai skubė­jo į 359 išk­vie­ti­mus. Pa­sak M. Pronc­kaus, gaisrų jau ke­le­rius me­tus mažė­ja, ir per­nai dau­giau­siai (128 kar­tus) kvies­ta dėl įvai­rių gelbė­ji­mo darbų. Į gais­rus vyk­ta 125 kar­tus, rea­guo­jant į ki­tus išk­vie­ti­mus – 78 kar­tus.

Būta ir me­la­gingų (2) bei ne­pagrįstų (26) pra­ne­šimų. Ta­ry­bos na­riui Ado­mui Za­muls­kiui bu­vo smal­su iš­girs­ti, ar to­kiais pra­ne­ši­mais tar­ny­bas klai­di­nan­tys as­me­nys su­lau­kia nuo­baudų. M. Pronc­kus aiš­ki­no, jog sten­gia­ma­si nu­sta­ty­ti pra­nešė­jo te­le­fo­no nu­merį ir vi­sa in­for­ma­ci­ja per­duo­da­ma iš­tir­ti po­li­ci­jai – ji ir tai­ko ad­mi­nist­ra­ci­nio po­vei­kio prie­mo­nes. Daž­niau­siai – baud­žia me­la­gin­gai pra­ne­šu­siuo­sius ir dar iš­si­rei­ka­lau­ja iš jų at­ly­gin­ti tar­ny­bos rea­guo­jant į me­la­gingą pra­ne­šimą pa­tir­tas iš­lai­das.

Kone pusė gaisrų – dėl kros­nių

Kalbė­da­mas konk­re­čiai apie gais­rus, M. Pronc­kus de­ta­li­za­vo, jog per­nai net 50 kartų ge­sin­tos gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos, 11 kartų – pa­gal­bi­niai ūkio pa­sta­tai, 20 kartų – ki­ti ob­jek­tai (at­liekų kon­tei­ne­riai, at­liekų krūvos, lau­žai ir pan.). Plungės ug­nia­ge­siai 15 kartų skubė­jo ge­sin­ti trans­por­to prie­mo­nių, 11 kartų – pievų, 10 kartų – kitų at­virų te­ri­to­rijų. 4 kar­tus ge­sin­ta miš­ko pa­klotė, 3 – ra­žie­nos ir vieną kartą – pra­monės bei ga­my­bos ob­jek­tai.

Plungės PGT vir­ši­nin­kas pa­si­džiaugė, jog, ly­gi­nant su ki­tais ra­jo­nais, pas mus ge­ro­kai re­tes­ni pievų ir ra­žienų gais­rai. Esą tai il­ga­lai­kio pre­ven­ci­nio dar­bo re­zul­ta­tas.

Ats­ki­rai ap­tar­tos ir per­nai ki­lu­sių gaisrų prie­žas­tys. Pa­sak pra­nešė­jo, be­veik pusė gaisrų (apie 50) ki­lo dėl ne­tin­ka­mos kros­nių eksp­loa­ta­ci­jos. De­gan­čių suod­žių ka­mi­ne ug­nia­ge­siai skubė­jo ge­sin­ti 26 kar­tus. Iš­girdę šią in­for­ma­ciją, Ta­ry­bos na­riai su­klu­so. Vi­ce­merė As­ta Beier­le-Ei­gir­dienė tei­ra­vo­si, ko būtų ga­li­ma im­tis, kad žmonės pra­dėtų at­sa­kin­giau pri­žiūrė­ti sa­vo kros­nis.

Ji ak­cen­ta­vo, kad už­sie­nio vals­tybė­se yra pri­va­lo­ma jų pa­tik­ra. Esą kol ne­tu­ri spe­cia­lis­to iš­duo­to lei­di­mo, liu­di­jan­čio, jog ta­vo kros­nis yra pa­tik­rin­ta ir tvar­kin­ga, tol jo­kiu būdu ne­ga­li jos kur­ti.

Vi­ce­me­rei ant­ri­no ir me­ras Aud­rius Kli­šo­nis. Pa­sak jo, an­tai Plungės mies­to par­tne­rio Vil­jan­di (Es­ti­ja) vers­lo mo­kyk­la net ruo­šia kva­li­fi­kuo­tus ka­minkrė­čius. Tokį spe­cia­listą prie­š pra­si­de­dant šil­dy­mo se­zo­nui pri­va­lo iš­sik­vies­ti kiek­vie­nas, tu­rin­tis krosnį.

Kad to­kia pra­kti­ka – sek­ti­na, su­ti­ko ir M. Pronc­kus. De­ja, mūsuo­se kros­nies prie­žiū­ra – šei­mi­nin­ko sąžinės rei­ka­las. Tei­siš­kai nėra reg­la­men­tuo­ta, kas turėtų at­lik­ti tą pa­tikrą, tad ji kaip ir nėra pri­va­lo­ma.

Pa­barė ir pa­li­ko

O pa­sta­rie­ji įvy­kiai Ku­liuo­se at­skleidė ir tai, kad net pra­nešęs ug­nia­ge­siams apie ne­tvar­kingą kai­my­no krosnį ne­ga­li jaus­tis sau­gus. „Juk gais­ri­nin­kai bu­vo in­for­muo­ti, nu­vykę iš­siaiš­ki­no, kad kros­nis iš­ties ne­tvar­kin­ga, bet pa­li­ko viską li­ki­mo va­liai. Kas pa­da­ry­ta, kad tai ne­pa­si­kar­totų?“ – norė­jo ži­no­ti Ta­ry­bos narė Ire­na Tau­čienė.

M. Pronc­kus iš­ties pa­tvir­ti­no, jog Ku­lių ug­nia­ge­sys ke­lios die­nos prie­š gaisrą vie­no gy­ven­to­jo bu­vo in­for­muo­tas apie si­tua­ciją ta­me dau­gia­bu­ty­je. „Sėdo į au­to­mo­bilį, nu­va­žia­vo ten, pa­barė bu­to šei­mi­ninką ir vis­kas tuo baigė­si“, – sakė jis. O į klau­simą, kas nu­veik­ta, kad si­tua­ci­ja ne­be­pa­si­kar­totų, taip ir li­ko neat­sa­ky­ta.

Ži­no­ma, ga­li­ma pa­si­džiaug­ti bent tuo, kad per­nai žu­vu­siųjų gais­ruo­se ra­jo­ne ne­bu­vo. Ir vi­sos ša­lies si­tua­ci­ja šiuo at­žvil­giu nu­tei­kia op­ti­mis­tiš­kai. Pa­sak pra­nešė­jo, gais­ruo­se ša­lies mas­tu per­nai žu­vo 70 žmo­nių. Ir tai yra pa­ts ma­žiau­sias skai­čius per pa­sku­ti­nius 37-erius me­tus.

Ug­nia­ge­siai – ne gat­vių šlavė­jai

Kaip jau minė­ta, dau­giau­siai ra­jo­no ug­nia­ge­siams per­nai te­ko ne gais­rus ge­sin­ti, bet gelbė­ti ne­laimės iš­tik­tus žmo­nes. Per me­tus į to­kius išk­vie­ti­mus skubė­ta 128 kar­tus: 26 kar­tus po trans­por­to prie­mo­nių ava­rijų, 3 kar­tus su­teik­ta pa­gal­ba van­de­ny­je, 4 kar­tus rea­guo­ta ga­vus pra­ne­ši­mus apie įta­riamą ra­dia­ciją ir che­minę taršą (vie­nas išk­vie­ti­mas dėl ga­li­mos ra­dia­ci­jos gau­tas iš UAB „Veis­tas“, li­ku­sie­ji trys – dėl cheminės taršos Jėrubaičių sąvartyne).

Į pa­galbą spe­cia­lio­sioms tar­ny­boms (po­li­ci­jai, grei­ta­jai, du­ji­nin­kams) skubė­ta 22 kar­tus, pa­gal­ba bui­ty­je teik­ta 28 kar­tus, ki­ti gelbė­ji­mo dar­bai – 45.

„Esam la­bai daž­nai kvie­čia­mi va­ly­ti gat­vių, po ava­rijų nu­šluo­ti du­že­nas ir pa­na­šiai. Ne­ma­nau, kad ug­nia­ge­siai turėtų dirb­ti šlavė­jais. Tai skau­dus klau­si­mas vi­so­je Lie­tu­vo­je. Reikėtų at­kreip­ti dėmesį į tai, kad, jei­gu mes iš­vyks­tam valyti gat­vių, tuo­met įvy­kus rim­tes­niam įvy­kiui ne­būtų kam sku­biai rea­guo­ti“, – kalbė­jo M. Pronc­kus.

Trum­pai ap­žvelg­tos ir per­nai su­reng­tos pra­ty­bos. „Vi­čiū­nuo­se“ imi­tuo­ta amo­nia­ko ava­ri­ja, UAB „Šal­tis“ ko­lek­ty­vas mokė­si, kaip elg­tis gais­ro at­ve­ju. Ne­ma­žas bruz­de­sys bu­vo kilęs ir Plungės li­go­ninė­je, kai dėl ta­ria­mo gais­ro bu­vo eva­kuo­tas vi­sas Chi­rur­gi­jos sky­rius.

Vy­ko ir ne­ma­žai ak­cijų, ku­rių me­tu tik­rin­ti pri­vatūs būstai, lan­ky­ta­si švie­ti­mo įstai­go­se, bend­rau­ta su dar­že­li­nu­kais ir moks­lei­viais.

Si­tua­ci­ja – ži­no­ma, bet ar kont­ro­liuo­ja­ma?

„Ačiū už pra­ne­šimą. Jis bu­vo ga­na sau­sas, nes daug skai­čių. Bet už jų sly­pi žmonės. Ir svar­biau­sia, kad vi­si – gy­vi“, – dėko­jo me­ras A. Kli­šo­nis. Rei­kia tikė­tis, kad tą pa­tį bus ga­li­ma kons­ta­tuo­ti ir po metų. Nors per­nykš­čiai įvy­kiai pa­rodė, jog nie­kas nėra ap­sau­go­tas nuo di­de­lių ne­lai­mių ir kad net tuo­se ra­jo­nuo­se, ku­rie ne­tu­ri di­de­lių pra­monės ob­jektų, ga­li kil­ti ka­tast­ro­fos mąsto įvy­kiai.

Pak­laus­tas, ar Plungės ra­jo­ne nėra to­kių ob­jektų, kaip Aly­tu­je de­gu­si pa­dangų per­dir­bi­mo įmonė, M. Pronc­kus at­sakė nei­gia­mai. Bet po­li­ti­kai jam tuoj pri­minė pri­va­čią so­dybą Stalgėnų pa­šonė­je, kur žmo­gus po at­vi­ru dan­gu­mi yra su­kaupęs did­žiulį kiekį senų pa­dangų.

„Šis as­muo ir mums, ir ap­lin­ko­sau­gi­nin­kams yra skaud­žiai ži­no­mas. Jau baus­tas ne kartą. Baudų išieš­ko­ji­mas per­duo­tas ant­sto­liams, ta­čiau jį pa­tį su­ras­ti šiuo me­tu ne­įma­no­ma, nes jis yra iš­vykęs – dir­ba sunk­ve­ži­mio vai­ruo­to­ju“, – si­tua­ciją aiš­ki­no Plungės PGT vir­ši­nin­kas.

„Iš­va­žia­vo, kad dar dau­giau pa­dangų par­si­vežtų“, – mes­telė­jo Ta­ry­bos na­rys Čes­lo­vas Ker­paus­kas, pra­juo­kin­da­mas visą salę. Ta­čiau me­ras ko­men­ta­vo, kad juo­kai čia – ma­ži. Ir pri­minė 2002-ai­siais ki­lu­sią did­žiulę eko­lo­ginę ne­laimę, kai Tra­kuo­se už­si­degė po at­vi­ru dan­gu­mi su­kaup­tos pa­dan­gos ir į orą (taip pat ir į dir­vo­žemį) pa­te­ko did­žiu­lis kie­kis ter­šalų.