Persekioja lyg didžiausią nusikaltėlį...

Asociatyvi nuotrauka
Svarbu žinoti, kad kreipusis dėl kompensacijos ar kitos socialinės paramos gali tekti savo namų duris atverti socialiniams darbuotojams
Jeigu dorą pilietį ima persekioti koks įtartinas tipas, nieko nelaukus skubama pranešti apie tai policijos pareigūnams ir imtis visų saugumą užtikrinančių priemonių. Bet ką daryti tokiu atveju, kai į paprasto piliečio namų duris pasibeldžia socialinės darbuotojos ir lyg iš giedro dangaus pareiškia atėjusios apžiūrėti, kokiomis sąlygomis žmogus gyvena, ką laiko savo šaldytuve ir kiek sunaudoja vandens, ar net pasmalsauti, kokie svečiai lankosi?

Į „Žemaičio“ redakciją atėjęs sunerimęs ir pasimetęs plungiškis Zigmonas papasakojo būtent tokioje situacijoje ir atsidūręs. Esą pas jį be jokio konkretaus pagrindo jau ne kartą lankėsi dvi socialinės darbuotojos, kurios atėjusios tvirtina, neva nori patikrinti, su kuo ir kaip vyras gyvena.

Zigmonas pasakojo esantis garbingo amžiaus ir turintis rimtų sveikatos negalavimų, maža to, visai neseniai ir ant operacinės stalo teko gultis – širdies stimuliatorių įdėjo, kad nors kiek palengvintų vyro dienas.

Prakalbus apie asmeninį gyvenimą, pašnekovas dėstė, kad su žmona kone prieš dešimt metų nutarė pasukti skirtingais gyvenimo keliais, bet, nepaisant iširusios santuokos, jiedu palaiko draugiškus santykius ir vienas kitam padeda ištikus bėdai ar sušlubavus sveikatai.

„Kai grįžau iš ligoninės buvau tokios būklės, kad pats negalėjau išlipti iš lovos. Buvusi žmona, kuri gyvena netoliese, atnešdavo man pačių būtiniausių prekių, maisto produktų ar išvirdavo sriubos. Bet tik spėk apsisukti, žiūrėk, jau stovi prie durų kažkokios moterys ir braunasi į mano asmeninį gyvenimą, klausinėja, ką pas mane veikia buvusi žmona“, – piktinosi Zigmonas.

Senjoras pridūrė niekaip nesuprantantis, kokiu tikslu socialinės darbuotojos varsto jo namų duris ir dėl to jaučiantis nerimą. Plungiškis mus tikino, kad niekada nėra prašęs jokių socialinių pašalpų ar kitų lengvatų iš Plungės rajono savivaldybės. Sąžiningai ir stropiai kas mėnesį moka mokesčius už butą ir tvirtina esąs laisvas pilietis, galintis į savo namus parsivesti kokius tik nori svečius.

Reikia pripažinti, išgirsta istorija skamba gana painiai ir ją išgirdus kyla klausimas, ar pas niekuo dėtą žmogų gali lankytis Socialinės paramos skyriaus darbuotojos bei reikalauti parodyti, kaip ir su kuo gyvena. Gal Zigmonas kažko nesuprato, o gal kokią smulkmeną nutylėjo...

„Žemaitis“ susisiekė su Plungės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Jolanta Puidokiene. Jos klausėme, kokiais atvejais skyriaus darbuotojos beldžiasi į gyventojų duris, kad galėtų įvertinti jų gyvenimo sąlygas.

„Jokių vaikščiojimų į gyventojų namus ar tuo labiau persekiojimų negali būti, nebent tam yra tikrai svari priežastis“, – patikino J. Puidokienė.

Vedėja paaiškino, kad asmeniui atvykus ar kitu būdu pasikreipus į Plungės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių ir pateikus prašymą-paraišką dėl piniginės socialinės paramos ar dėl kitų socialinių paslaugų gavimo, kartais gali iškilti būtinybė patikslinti asmens nurodytas aplinkybes. Tokiu atveju teisės aktų nustatyta tvarka skyriaus specialistai apsilanko asmens faktinėje arba deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir atlieka buities gyvenimo sąlygų patikrinimą.

Dar kartą susisiekus su Zigmonu ir paklausus, ar lankėsi Socialinės paramos skyriuje kokiu nors reikalu, pašnekovas ir toliau kategoriškai tvirtino niekur nėjęs ir iš valdžios „išmaldos“ neprašęs... Nebežinodami, kokio siūlo galo dar griebtis, paprašėme jo buvusios žmonos telefono numerio, bet jo neprireikė – plungiškis iškart perdavė jai ragelį.

Po ilgai trukusio pokalbio galiausiai paaiškėjo, kad buvusi Zigmono žmona Adelė dar rugsėjo mėnesį lankėsi Socialinės paramos skyriuje su prašymu skirti kompensaciją už šildymą, tik ne savo, o Zigmono butui...

„Abu turime savo atskirus butus, maistą perkamės kiekvienas savo, aš sergu cukriniu diabetu, tad savo mitybos racioną riboju, o jis valgo viską. Ateinu pas Zigmoną tik išvirti jam valgyti. Aš ir tai darbuotojai, kuri buvo atėjusi tikrinti į namus, buvau pasakiusi – jeigu nenorite, tai ir nemokėkite tos kompensacijos, ant galvos tikrai niekam nelipsiu. Daugiau jokių pašalpų neprašiau – nei už vandenį, nei dar ko, juk aš tiek ten tebūnu...“ – bėrė moteris.

Adelė pasakojo, kad pas Zigmoną ateina ir išeina, dar kartais pas dukrą nuvyksta, mat kaip pririštas šuo negali būti vienoje vietoje – sunkus dalykas ta vienatvė. Ir tai suprantama. Nereti ir atvejai, kai nutrūkus santuokai socialiniai ryšiai išlieka, tad belieka tik pasidžiaugti, kad buvę sutuoktiniai vienas kitam nugaros neatsuko. O šįkart galbūt pritrūko tik nuoširdesnio pokalbio ir noro suprasti, kad kreipusis dėl kompensacijos ar kitos socialinės paramos, nori to ar ne, gali tekti savo namų duris atverti socialiniams darbuotojams.