Naujausios
Sukurs 200 darbo vietų
Plačiau apie planuojamą įgyvendinti projektą komitetų nariams papasakojo „Vičiūnai ir partneriai“ direktorius Mindaugas Pocius. Pasak jo, planuojamas statyti modernus, šiuolaikinėmis technologijomis pagrįstas lašišų perdirbimo fabrikas. Įmonė pasiruošusį į jį investuoti 100 mln. eurų, sukurti per 200 naujų darbo vietų.
Apie 90 proc. čia pagamintos produkcijos bus eksportuojama į daugiau nei 70 pasaulio šalių. Žaliavos perdirbimas augs nuo 19 tūkst. iki 60 tūkst. tonų per metus, apyvarta – nuo 120 iki 450 mln. eurų.
Šiuo metu atliekama galimybių studija, be to, kaip akcentavo M. Pocius, dar nepasispręsta dėl vietos gamyklai. Esą vienas iš galimų variantų – įmonės valdomas sklypas Plungės pašonėje, Macenių kaime. Bet vietos pasirinkimas esą priklausys ir nuo to, ar Savivaldybė sutiks geranoriškai bendradarbiauti.
Įmonė kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kad šiam jos projektui būtų suteiktas stambaus investicinio projekto statusas, kuris numato kur kas greitesnes ir paprastesnes investuotojo įsikūrimo procedūras bei paskatas investuotoją priimančiai Savivaldybei.
Kiek daugiau nei prieš metus atsiradusia galimybe gauti tokį statusą iki šiol yra pasinaudojusios tik kelionės įmonės. Jos iki 20 metų gali būti atleidžiamos nuo pelno mokesčio, taikomi trumpesni statybų leidimo išdavimo terminai, pagal tokių įmonių poreikį gali būti pritaikomos studijų programos.
Ko tikimasi iš Savivaldybės?
Na, o minėtos paskatos tokius investuotojus priimančioms savivaldybės yra finansinės – joms ministerija gali skirti iki 5-ių procentų projekto vertės dydžio dotaciją. Šiuo atveju, išpildžiusi visas sąlygas, mūsiškė Savivaldybė galėtų gauti net iki 5-ių mln. eurų.
Žinoma, komitetų nariams kilo klausimų, apie kokias sąlygas kalbama ir ką Savivaldybė įsipareigos padaryti. Kaip pabrėžė M. Pocius, dėl šio bendradarbiavimo Savivaldybė išlaidų nepatirs, o Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Vaitkuvienė pridėjo, kad iš Savivaldybės bus tikimasi tam tikrų administracinių sprendimų ir administracinių paslaugų, kurios turės „atliepti investuotojo poreikius“.
Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Kerpauskas posėdžio metu prakalbo apie „Vičiūnų ir partnerių“ parengtą ketinimų protokolą, kurį savo parašu turės laiminti Savivaldybės administracijos direktorius. Jame esą nurodoma, kad dalis dotacijos lėšų turės būti nukreipta naujam vaikų lopšeliui-darželiui Plungės mieste statyti. Politikas užsiminė ir apie keletą kitų tame protokole išvardintų Savivaldybės įsipareigojimų (parengti teritorijų planavimo dokumentų pakeitimus, techninius projektus, įrengti bendro naudojimo infrastruktūrą) bei teiravosi, kiek tai kainuos Savivaldybės biudžetui.
Atsakydamas M. Pocius dar kartą pabrėžė, jog dėl to išlaidų nebus – viskas esą bus daroma iš minėtos ministerijos dotacijos. O kad investuotojas diktuoja savo sąlygas, esą stebėtis nereikėtų. „Investuotojas sprendžia, kokių priemonių jam reikėtų. Jei Savivaldybė pasakys, kad jai nereikalingos tokios investicijos... Kaip minėjau, mes dar renkamės, kur įgyvendinsim šį projektą...“ – pakartojo jis, leisdamas suprasti, kad Savivaldybei geriau nesibranginti.
„Negali būti užkulisinių diskusijų“
Klausimų turėjo ir meras Audrius Klišonis. Pirmiausia jis sakė nemaloniai nustebęs dėl to, kad ketinimų protokolas buvo įslaptintas. Meras pabrėžė su tuo nesutinkantis, nes aptariama dotacija papildys Savivaldybės biudžetą, o kalbant apie valstybės ar Savivaldybės pinigus jokio konfidencialumo negali būti.
Be to, A. Klišonis kalbėjo įdėmiai perskaitęs Investicijų įsakymą ir niekur neradęs eilutės, iš kurios būtų galima suprasti, jog toji dotacija skiriama investuotojo norams tenkinti.
„Toj vietoj matau koliziją. Pritariu, kad investicija turi ateiti į Plungę, bet ketinimų protokolas turi būti viešas. Juk ne karinę techniką perkam... Tai bus skaidri tvarkinga investicija, todėl tiek gyventojai, tiek Tarybos nariai ir žiniasklaida turi turėti visą informaciją. Negali būti užkulisinių diskusijų. Aš už skaidrumą.“
„Mes ubagaujam“
Sutarta iki Tarybos posėdžio išsiaiškinti su teisininkais, kiek ir kokios informacijos galima paviešinti. Tiesa, dėl ketinimų protokolo konfidencialumo vieno iš posėdžių metu pasisakė ir Tarybos narys Liudas Skierus, valdantis pusę „Vičiūnai ir partneriai“ akcijų. „Tai susiję su technologiniais dalykais, kuriuos mes saugom kaip savo akį“, – sakė jis.
Ir nors svarstant klausimą dėl bendradarbiavimo politikas turėjo nusišalinti, po posėdžio, paprašęs žodžio, pažėrė aštrios kritikos oponentams.
„Aš nenorėčiau, kad ir Taryboj būtų taip elgiamasi su šiuo projektu. Gėda man, kad galima šitaip daryti. Ne tik gėda, bet ir graudu. Kalba eina apie milijonus mokesčių, aukštos kvalifikacijos darbo jėgą, aukščiausių technologijų gamyklą, kuri, galima drąsiai pasakyti, bus pati naujausia ir tobuliausia Europos Sąjungoj“, – klabėjo jis.
L. Skierus sakė, kad negali būti nė kalbos, jog Savivaldybė turės įrengti kažkokią infrastruktūrą įmonės teritorijoje – esą net įstatymai neleidžia savivaldybėms organizuoti kokius nors darbus privačiuose sklypuose. O ir pasirinktas įmonės sklypas, kuriame planuojama statyti fabriką, vienoje pusėje ribojasi su Birutės, kitoje – su Pramonės gatve, tad ir kelių nei tiesti, nei remontuoti reikės.
„Aš suprantu, kad ta infrastruktūra turės būti sukurta Plateliuos, Alsėdžiuos, Kuliuos, Žlibinuos, nes ten gyvena Plungės rajono žmonės. Bei skirta lėšų vaikų darželiui pastatyti, nes mes ubagaujam – per visą nepriklausomybės laikotarpį nesugebėjom nieko, išskyrus padažyti senus darželius“, – toliau dėstė politikas ir verslininkas.