Gera žinia neįgaliųjų artimiesiems

Neį­ga­lius šei­mos na­rius slau­gan­tiems Plun­gės ra­jo­no gy­ven­to­jams su­ži­bo vil­tis atei­ty nuo sa­vo pe­čių trum­pam nu­siim­ti šią sun­kią naš­tą ir pail­sė­ti. Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos Svei­ka­tos ir so­cia­li­nės ap­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko Gin­ta­ro Ba­gu­žio ini­cia­ty­va nuo ki­tų me­tų ra­jo­ne tu­rė­tų at­si­ras­ti vi­siš­kai nau­ja pa­slau­ga – lai­ki­no­jo ato­kvė­pio.

To­kia pa­slau­ga ki­tų ra­jo­nų neį­ga­lie­siems ir juos slau­gan­tiems as­me­nims jau nė­ra nau­jie­na, ta­čiau Plun­gės ra­jo­ne iki šiol apie tai nei kal­bė­ta, nei pla­nuo­ta to im­tis. Pir­ma­sis klau­si­mą apie tai ne­se­niai pra­dė­jo kel­ti G. Ba­gu­žis. Pa­sak po­li­ti­ko, sun­kią ne­ga­lią tu­rin­čius suau­gu­sius vai­kus ar ki­tus ar­ti­mus as­me­nis slau­gan­tiems žmo­nėms tu­ri bū­ti su­da­ry­ta ga­li­my­bė ku­riam lai­kui slau­go­mą as­me­nį ap­gy­ven­din­ti spe­cia­li­zuo­to­je įstai­go­je.

Iš pra­džių ma­ny­ta, kad to­kia įstai­ga ga­lė­tų bū­ti Plun­gės so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ras, tad pir­miau­sia kreip­ta­si į jį. Ta­čiau cent­rui lai­ki­nai va­do­vau­jan­ti Au­re­li­ja Grikš­tie­nė at­sa­kė, kad cent­ras tam ne­tu­ri nei lais­vų ir neį­ga­lie­siems pri­tai­ky­tų pa­tal­pų, nei li­cen­ci­jos, lei­džian­čios už­siim­ti to­kia veik­la.

Ka­dan­gi tam rei­ka­lin­gą li­cen­ci­ją tu­ri Plun­gės li­go­ni­nė, akys nu­kry­po į ją. Praė­ju­sią sa­vai­tę li­go­ni­nė­je su­ren­gus iš­va­žiuo­ja­mą­jį Svei­ka­tos ir so­cia­li­nės ap­sau­gos ko­mi­te­to po­sė­dį, jos di­rek­to­riaus An­ta­no Mar­tu­se­vi­čiaus klaus­ta, ar jo va­do­vau­ja­ma įstai­ga ga­lė­tų ku­riam lai­kui priim­ti sun­kią ne­ga­lią tu­rin­čius as­me­nis?

A. Mar­tu­se­vi­čius sa­kė, kad li­go­ni­nės per­so­na­las šį klau­si­mą svars­tė. Pa­da­ry­ta iš­va­da, jog tam ga­li­my­bių yra. „Ra­sim ir lais­vų lo­vų, ir spe­cia­lis­tų tu­rim. Juo­lab kad si­tua­ci­ja vi­so­je ša­ly­je to­kia, jog ak­ty­vaus gy­dy­mo pa­slau­gų ra­jo­nų li­go­ni­nė­se ma­žė­ja, jos cent­ra­li­zuo­ja­mos, tad rei­kia per­sio­rien­tuo­ti“, – kal­bė­jo li­go­ni­nės va­do­vas.

Kaž­kam sua­be­jo­jus, ar li­go­ni­nės slau­gy­to­jos no­rės pri­žiū­rė­ti ne tik fi­zi­nę, bet ir psi­chi­nę ne­ga­lią tu­rin­čius as­me­nis, pri­min­ta, kad ir da­bar jie su­si­rgę čia gy­do­mi, tad tai ne­bū­tų jo­kia nau­jie­na.

Ko­mi­te­to na­riai dis­ku­ta­vo ir apie tai, kiek lai­ko bū­tų ga­li­ma vie­nam as­me­niui teik­ti šią pa­slau­gą. Sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Ge­no­vai­tė Va­sy­lie­nė už­si­mi­nė, kad pa­gal da­bar ga­lio­jan­čius tei­sės ak­tus il­giau­siai lai­ki­no­jo ato­kvė­pio pa­slau­ga ga­li bū­ti tei­kia­ma 6 mė­ne­sius. Bet dau­ge­lis pa­si­sa­kė už tai, kad ge­riau bū­tų šį ter­mi­ną trum­pin­ti. Ta­da esą dau­giau as­me­nų ga­lės tuo pa­si­nau­do­ti.

Ga­liau­siai nu­tar­ta, jog pail­sė­ti nuo sun­kios kas­die­nės naš­tos ar­ti­mie­siems už­tek­tų ir mė­ne­sio. Ko­mi­te­tas įpa­rei­go­jo Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją ki­tų me­tų biu­dže­te nu­ma­ty­ti tam lė­šų.