Kvietė kalbėtis be pykčio

Jur­gi­tos NAG­LIENĖS nuo­trau­ka
Mies­to se­niūnė D. Jur­ku­vienė (centre) ir Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius M. Kau­nas su­si­ti­ki­me su Lankos se­niū­nai­ti­jos gy­ven­to­jais neiš­vengė „ašt­rių“ klau­simų ir kri­ti­kos
Plungės miesto seniūnė Dangirutė Jurkuvienė, tęsdama susitikimus su miesto gyventojais, neseniai lankėsi Lankos seniūnaitijoje ir domėjosi jos problemomis. Kartu su ja Ryto gatvėje vykusiame susitikime dalyvavo ir Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, pasiruošęs atsakyti į gyventojų klausimus dėl gatvių asfaltavimo bei priežiūros, mat paprastai šie reikalai žmones domina labiausiai. Ir iečių aiškinantis, kodėl pirma asfalto sulaukia viena gatvė o ne kita, sulaužoma daugiausiai. Ne išimtis buvo ir šis susitikimas.

„Man lengva taip kalbėt“

Kalniškių, Ryto, Varpo, Vilties, Miškų, Nausodžio, Vėjo, Beržų ir kitų aplinkinių gatvių gyventojai seniūnei ir direktoriui turėjo paruošę ne vieną klausimą, bet prieš tai D. Jurkuvienė kvietė visus pasikalbėti vengiant nereikalingų emocijų ir pasisakant po vieną.

„Susitinkam pirmą kartą tokioj aplinkoj. Būtume susirinkę kovą, bet karantinas mus pristabdė. Jūs esat 8-a seniūnaitija iš 13-os Plungėje esančių, kurią aplankom. Atėjau išgirsti, kuo gyvena ir kvėpuoja jūsų bendruomenė. Žinau, kad problemų kiekvienoj yra labai daug ir įvairių, bet pykčiais nieko nepasieksime“, – kalbėjo D. Jurkuvienė.

Paraginti klausti, kas rūpi, susirinkusieji tiek D. Jurkuvienę, tiek M. Kauną užvertė klausimais apie gatvių asfaltavimą bei lyginimą greideriu. Žmonėms rūpėjo išgirsti, kodėl kai kurios gatvės tvarkomos nesilaikant Plungės rajono savivaldybės tarybos patvirtintos prioritetinės eilės, ir ar tos, kurioms kitąmet jau ateis eilė „pasidengti“ asfaltu, stebuklingai nebus aplenktos kitų, prioritetų sąraše buvusių žemiau?

Atsakydamas M. Kaunas aiškino, kad tas sąrašas buvo parengtas 2014 metais ir nemažai jame esančių gatvių jau išasfaltuota, tad nutarta dar šiemet sąrašą peržiūrėti ir parengti naują. Tai bus daroma atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus: gatvių ilgį ir būklę, gyventojų skaičių, eismo intensyvumą.

Pasak direktoriaus, iš šiame kvartale esančių gatvių dar šiemet turi būti išasfaltuota Lankos gatvė, o kitąmet – Nausodžio. „Jei tik politikai nesugalvos pakeisti prioritetų“, – pakomentavo M. Kaunas. Šie jo žodžiai suveikė tarsi į ugnį šliūkštelėjus žibalo. Gyventojai ėmė šurmuliuoti, kad jei taip ir atsitiktų, niekas per daug nenustebtų – esą pavyzdžių jau yra buvę.

„Kai aš dirbau policijoj, šitie dalykai man nerūpėjo. O kai atėjau į seniūniją, pirmiausia, ką padariau, tai pervažiavau visas žvyruotas miesto gatves. Ir tada pasakiau, kad skubiausiai reikėtų asfaltuoti Žemaitės gatvę, nors ji tame prioritetų sąraše yra ar ne 50-a. Tie prioritetai neturėtų būti nustatomi pagal tai, kieno dėdė ar teta kokioj gatvėj gyvena. Man lengva taip kalbėt, nes Plungėj neturiu jokių giminaičių. O jei politikai nesilaiko duoto žodžio, jūsų reikalas yra pagalvoti, ką kitąkart rinkti“, – replikavo seniūnė.

Problema – ir greideriavimas

Iš gyventojų skriejo pastabos ir dėl nekokybiško gatvių lyginimo greideriu.

„Profesionalumo trūksta tam žmogui, kuris dirba greideriu. Esam ir ankstesniam seniūnui ne kartą siuntę nufilmavę, kaip vairuotojas pralekia žemės nesiekdamas. Pinigus į orą išmetat, ir tiek“, – pastebėjo vienas susitikimo dalyvis. O kitas siūlė atkreipti dėmesį į žvyro, kuriuo lyginamos gatvės, kokybę. Esą atvežamas palijus tiesiog ištižta, tad nereikia stebėtis, kad netrukus taip remontuotas kelias ir vėl būna duobėtas.

Reaguodama į šiuos priekaištus seniūnė kalbėjo, kad nėra kito būdo kontroliuoti greiderio darbą, kaip tik jai pačiai sėsti į jį ir kartu važiuoti. Dėl žvyro atsakė, kad šiemet jo atsivežta kokybiško, o koks buvo pernai ar dar anksčiau, ji negalinti atsakyti.

Kita gyventoja prašė atkreipti dėmesį į Miškų gatvę, kuri neseniai išasfaltuota, tačiau jos šaligatviai nevalomi. „Pusę metų laukėm, kol atsiras įmonė miesto viešosioms erdvėms tvarkyti. Nuo rugpjūčio pabaigos ji pradėjo dirbti, bet nepasakyčiau, kad matau pagerėjusį miesto veidą. Gal dar reikia laiko, – svarstė seniūnė. – Kariaujam, kad iškovotume Plungei tvarkingo miesto statusą.“

Kapinėse per didelis uolumas nereikalingas

Gyventojai žėrė klausimus ir dėl neišgirsto jų prašymo Kalniškių gatvėje įrengti bent vieną pėsčiųjų perėją, ir dėl gatvių laistymo dulkėjimą mažinančiu tirpalu dažnumo. Tuos, kurie turėjo konkrečių nusiskundimų, seniūnė kvietė paskambinti į seniūniją ir susitarti dėl susitikimo.

O visų susirinkusiųjų ji prašė nepatingėti ir, pjaunant žolę savo kieme, žoliapjove pravažiuoti ir tą žaliąjį plotelį, kuris žaliuoja už tvoros.

„Jei norim tvarkos, patys turim tvarkytis kiek akys mato ir dar čiut daugiau. Patikėkit, visoj Plungėj reikalų yra tiek, tiek ir dar tiek. Laimei, nuo kito mėnesio turėsim mažąją techniką ir smulkius darbus galėsim nudirbti patys“, – pasidžiaugė D. Jurkuvienė.

Atskirai kalbėta ir apie miesto kapines. Pasak seniūnės, senosiose miesto kapinėse Birutės gatvėje nustatyta apie 800 neprižiūrimų kapviečių, vadinamosiose viduriniosiose kapinėse Telšių g. – dar 450.

„Tikriausiai ir jūs ten turit artimųjų kapelius ir nė vienas nenorit, kad šalia augtų piktžolės, todėl tokį apleistą kapą paimat ir sutvarkot. Prašau jūsų šito nedaryti, nes tada mes nematom, kurios kapvietės yra apleistos. O juk turim fiksuoti tokias kaip neprižiūrimas, kad galėtume pradėti reikiamas procedūras, jog ateity būtų galima į jas vėl laidoti.“