Miestui davė, o kaimui neliko

Jur­gi­tos NAG­LIENĖS nuo­trau­ka
Ant­rus me­tus re­mon­tuo­ja­mos cent­rinės Plungės mies­to gatvės ge­ro­kai pa­tuš­tins Sa­vi­val­dybės ki­šenę
Dar pernai Plungės rajono savivaldybės vadovai kalbėjo, kad sprendimas įgyvendinti gana brangų keturių miesto gatvių (Laisvės, Rietavo, Telšių ir Minijos) rekonstrukcijos projektą vers kelerius metus smarkiai susiveržti diržus, mat projekto finansinė išraiška įspūdinga – net 4,4 mln. eurų dydžio.
Pernykštės prognozės jau pildosi. Tarybos komitetams pristačius šiųmetinę Kelių priežiūros ir plėtros (KPP) programą paaiškėjo, kad didžioji dalis kapitaliniam remontui skirtų lėšų šiemet „atguls“ į miesto gatves, o kaimui liks tenkintis tik einamąja kelių ir gatvių priežiūra. Tiesa, situaciją šiek tiek gelbės atskirų ministerijų Savivaldybei skirtos tikslinės dotacijos dulkėtumo mažinimo ir kitoms programoms.

Kaip per Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdį kalbėjo Vietos ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Modestas Budrys, šiemet KPP programai įgyvendinti Savivaldybė iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) gavo 1,7 mln. eurų.

Iš jų einamiesiems tikslams (paprastajam remontui ir eismo saugumo priemonėms) skirta 686 tūkst. eurų. Likusi suma – 1,06 mln. eurų – numatyta kapitalinio remonto darbams.

Pastaroji suma išdalinta taip: minėtajam Plungės miesto Laisvės, Rietavo, Telšių ir Minijos gatvių remontui – 648 tūkst. eurų, Plungės miesto Lankos gatvės rekonstrukcijai – 416 tūkst. eurų.

Tad rimtesnių investicijų šiemet sulauks tik šie du projektai. Dar keturias gatves ruošiamasi rekonstruoti ateity, tad šiemet iš KPP programos numatyta skirti po 10 tūkst. eurų jų kapitalinio remonto techniniams projektams parengti. Tai Plungės miesto Nausodžio gatvė, Milašaičių kaimo A. Plechavičiaus gatvė ir Varkalių kaimo Beržų bei Sodų gatvės.

Išgirdę, kad KPP programos lėšos šiemet išskirstomos taip, kai kurie komiteto nariai ėmė stebėtis, kad didžioji dalis pinigų „nuguls“ į miesto gatves, o kaimui teks šnipštas.

Komiteto narys Tomas Raudys prisiminė prieš kelerius metus Tarybos priimtą sprendimą, kad KPP programos lėšos turi būti dalinamos perpus miestui ir kaimui. Kitiems komiteto nariams suabejojus, ar tikrai toks sprendimas buvo priimtas dėl kapitalinių investicijų, T. Raudys buvo pasirengęs kone kryžium gulti, kad tikrai taip ir nuspręsta.

Į diskusiją įsitraukęs meras Audrius Klišonis taip pat tikino, kad toks sprendimas buvo. Ir pridūrė, kad metams pasibaigus administracijos vadovui teks pasiaiškinti Tarybai, kodėl jos sprendimai nevykdomi.

Vis dėlto kitą dieną posėdžiaujant Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetui administracijos direktorius Mindaugas Kaunas informavo įsigilinęs į minėtąjį 2016 metų Tarybos sprendimą ir įsitikinęs, kad jis nurodo perpus miestui ir kaimui dalinti tik tas lėšas, kurios skirtos paprastajam remontui. O kapitalo investicijų skirstymas esą šiuo sprendimu nėra apibrėžtas.

Be to, M. Kaunas priminė ir tai, kad tiek pernai, tiek užpernai Taryba ne kartą pasisakė, jog būtų remontuojamos Plungės miesto Laisvės, Rietavo, Telšių ir Minijos gatvės, tad administracijai nebelieka nieko kito, kaip tik vykdyti šiuos sprendimus ir didelę dalį KPP programos lėšų nukreipti būtent ten.

Tuo nepatenkintiems Tarybos nariams priminta ir tai, kad Savivaldybė šiemet gaus nemažai lėšų vadinamajai dulkėtumo mažinimo programai įgyvendinti, ir didžioji jų dalis bus skirta kaimo keliams. Tad skųstis, jog kaimas skriaudžiamas, tikrai nėra pagrindo.

„Žemaitis“ jau rašė, kad šiemet pagal minėtąją programą bus asfaltuojamos Plungės miesto Notės ir Blendžiavos gatvės (tam skirta atitinkamai 92 ir 79 tūkst. eurų), taip pat Babrungo kaimo Vingio (101 tūkst.) ir Parko (23 tūkst.) gatvės bei Vingio skersgatvis (19 tūkst.), Šiemulių kaimo Čiuželių gatvė (69 tūkst.).

Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto narys Robertas Endrikas priminė ir tai, kad norint daryti kapitalines investicijas pirma reikia pasirengti projektus, o tokį projektą kol kas turi vienintelė Beržų gatvė, esanti Varkalių gyvenvietėje. Bėda tik, kad ji nėra įtraukta į prioritetinį ketinamų remontuoti gatvių sąrašą.

„Nėra projektų, negali būti ir darbų“, – konstatavo politikas. Tą išgirdusi komiteto pirmininkė Daina Martišienė kalbėjo, kad anksčiau Savivaldybė laikėsi tos pozicijos, jog neverta „kepti“ projektų ir kišti juos į stalčių. „Užtai dabar ir turime tokią situaciją“, – konstatavo ji.

Tai išgirdęs meras A. Klišonis sakė, kad minėtosios A. Plechavičiaus gatvės Milašaičiuose remonto techninis projektas jau yra parengtas, tad vieną šios gatvės dalį šiemet jau buvo galima numatyti remontuoti. O antrosios dokumentaciją dar reikės tikslinti, mat iškilo ginčų su ESO dėl elektros linijos iškėlimo.

Meras šią situaciją, kai kaimui neskiriama lėšų, pavadino skandalinga ir pridūrė, kad tokios nebuvo jau daugelį metų. Bet teko pripažinti, kad nieko čia nebepakeisi, nes programa jau pasirašyta administracijos vadovo ir išsiųsta į LAKD patvirtinti, o komiteto nariams pateikta tik susipažinti.

Me­ras A. Kli­šo­nis šią si­tua­ciją, kad ne­li­ko lėšų kai­mo ke­liams re­mon­tuo­ti, pa­va­di­no skan­da­lin­ga