Naujausios
Likusi vienintelė klasė glausis vaikų dienos centre
Savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose šią savaitę svarstyti net keli klausimai, susiję su šia kaimo mokykla. Švietimo, kultūros ir sporto komitetui pritarus nuo rugsėjo vienintelę likusią „Ryto“ pagrindinės mokyklos Stalgėnų skyriaus jungtinę klasę perkelti į bendruomenės įsteigto vaikų dienos centro patalpas, imti tvarkyti ištuštėjusio mokyklos pastato perdavimo Savivaldybei formalumai (iki šiol šį pastatą valdė „Ryto“ mokykla).
Nusprendus perimti statinį ant stalo padėtas kitas sprendimo projektas – dėl jo nuomos viešojo konkurso būdu. Tiesa, stalgėniškiai Margarita ir Valentinas Charitonovai, Žemaitijos kultūros ir meno vystymo centro steigėjai, iš pradžių prašė pastatą perduoti valdyti centrui už dyką. Bet išsiaiškinta, kad ten ketinama užsiimti ūkine veikla (teikti apgyvendinimo paslaugas). Tokiu atveju Savivaldybė jai nereikalingą turtą gali tik išnuomoti.
Priims nuo didmiesčių pavargusius menininkus
Vis dėlto aiškinantis, kokiu būdu buvusi mokykla galėtų pereiti minėto centro žinion, neužtrukta. Daug ilgiau sugaišta, kol komiteto nariai bandė suprasti, kas bus toji Charitonovų sumanyta ir žadama steigti DIY menų rezidencija „Storks“, kuo ji užsiims ir, svarbiausia, kieno lėšomis bus išlaikoma.
Atsakydama į politikų klausimus M. Charitonova aiškino, kad buvusiose mokyklos patalpose gyventų mažiausiai 12 menininkų, kurie čia ir kurtų, aktyviai įsitrauktų į kaimo bei rajono kultūrinį gyvenimą, dalyvautų švietėjiškoje veikloje.
O angliškas trumpinys DIY (do it yourself – pasidaryk pats) esą nurodo, kad patalpos (klasės, kabinetai) reziduojantiems menininkams būtų perduodamos tokios, kokios yra dabar. Jie turėtų visišką laisvę įsirengti jas pagal savo poreikius.
Kaip pavyzdį moteris nurodė panašaus pobūdžio jau veikiančią menininkų rezidenciją Kintuose, kuriai patalpas suteikė Šilutės savivaldybė. Paminėjo ir tai, kad šį projektą kuruoti imtųsi žinoma menininkė, kultūrinių projektų iniciatorė Daina Pupkevičiūtė, bendradarbiauti žada ir iš Stalgėnų kilęs garsus muzikantas Juozas Milašius.
Kritika – vien dėl pavardės?
Sutuoktiniai pabrėžė, kad šiuo projektu žadama atlikti ne tik kultūrinę bei švietėjišką, bet ir socialinę misiją – sudaryti galimybes neatlygintinai gyventi socialiai pažeidžiamiems menininkams, kuriems kitos menų rezidencijos (paminėta ir ta pati Kintų menų rezidencija, taip pat Nidos meno kolonija) yra per brangios.
Išgirdę apie šią socialinę misiją, Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto nariai sujudo sukruto. Tomas Raudys šmaikštavo, kad šis projektas jam būtų labiau suprantamas, jei menininkai drožtų švilpukus, vežtų juos parduoti į Maroką, ten įsigytų apelsinų ir grįžę jais čia prekiautų bei taip užsidirbtų pinigų rezidencijai išlaikyti. O dabar esą visiškai neaišku, iš ko žadama steigti viešoji įstaiga išsilaikys, jei ketina dar ir remti sunkiau besiverčiančius kūrėjus.
Bene daugiausiai kritikos šiam sumanymui išsakė meras Audrius Klišonis: „Duok Dieve, kokį Salvadorą Dali tokioj rezidencijoj gal ir užauginsime, bet ji bus pinigų siurblys. Pastatas – neapšiltintas, vien jo išlaikymas kiek atsieitų, o kur dar aplinkos tvarkymas ir priežiūra, atlyginimai. Nematau aš šito projekto perspektyvos. Būna, kai viską detaliai suskaičiuojam, vis tiek išlenda netikėtų išlaidų. O čia girdime tik „rytoj, galbūt, perspektyvoj“. Nėra čia kam pritart. Viskas statoma ant liūno.“
Po šių mero žodžių padėti žmonai ėmėsi Valentinas Charitonovas: „Žinau, kad merui ir kai kuriems komiteto nariams šis sumanymas nepatinka tik dėl to, kad jį pateikė Charitonovai. Kol bus toks požiūris, rajone niekas nesikeis“, – rėžė jaunas vyras ir paliko posėdžių salę.
Dėl paramos varžysis su kuliškiais
Jo sutuoktinė priminė kuliškių projektą, kuriam kiek anksčiau gautas Savivaldybės palaiminimas ir pažadas prisidėti tvarkant miestelio centre esančius istorinius pastatus. Jei Savivaldybė sutiks partnerio teisėmis dalyvauti ir stalgėniškių projekte, šie du projektai varžysis dėl finansinės paramos pagal Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo „Kultūra“ programą „Vietos kultūrinio verslumo skatinimas“.
Kaip sakė Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Piepalienė, Lietuvoje pagal šią programą bus finansuojami tik keturi projektai. Stalgėniškiai ruošiasi prašyti pusės milijono eurų paramos. Tiek esą užtektų buvusios mokyklos stogui pakeisti ir inžineriniams tinklams atnaujinti.
Komiteto nariams pasiteiravus, ar stalgėniškių projektas nesudarys konkurencijos jau anksčiau pradėtam rengti kuliškių, Ž. Piepalienė atsakė, kad teoriškai – neturėtų, bet praktiškai – visko gali būti.
Ilgai krapštę galvas ir apsvarstę visus „už“ bei „prieš“, galiausiai komiteto nariai nutarė: jei jau palaimintas kuliškių projektas, ir stalgėniškiams negalima užtrenkti durų. Sutarta, kad pabandyti gauti paramą buvusiai mokyklai atgaivinti verta. Tik prieš tai menų rezidencijos sumanytojai turės dalyvauti atvirame pastato nuomos konkurse.
Savo sumanymą įgyvendins, tik ne Stalgėnuose
Kitą dieną po Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdžio, susirinkus Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto nariams, pranešta, kad Charitonovai atsiėmė savo prašymą Savivaldybei bendradarbiauti įgyvendinant šį sumanymą.
Po to, kai buvo parengtas šis straipsnis, „Žemaitis“ M. Charitonovos teiravosi, kodėl nuspręsta trauktis? Moteris neslėpė apmaudo dėl to, kad jųdviejų su vyru sumanymas nesulaukė vietos valdžios palaikymo.
„Jeigu šią idėją būtų pristatęs kažkas kitas, jai būtų pritarta. Bet kai esi persona non grata, nesvarbu, ką siūlytum, niekas neįtiks. Ir labai liūdna dėl to, nes mes kalbama apie kaimo atgaivinimą. Kas bus su tuo pastatu? Parduos ir stovės griuvėsiai pačiame kaimo centre?“ – retoriškai klausė moteris ir pridūrė, kad jie su vyru savo idėjos neatsisako. Būtinai įgyvendins ją, tik kitoje vietoje – ten, kur ji bus tinkamai įvertinta.