Mokykloje – netikėtas radinys

Jur­gi­tos NAG­LIENĖS nuo­trau­ka
Ba­tai iš­ties pa­ga­min­ti Ita­li­jo­je, ta­čiau tik­rai ne Ogins­kių lai­kais
Neseniai į seniūnų pasitarimą Savivaldybėje atvykęs Nausodžio seniūnas Gintaras Domarkas ant stalo pasidėjo batų dėžę. Kai jau visos seniūnijų problemos buvo aptartos, susirinkusiųjų akys nukrypo į ją, mat G. Domarkas ėmė pasakoti, kad Varkalių piliakalnį tvarkantys bendruomenės aktyvistai rado Oginskių laikų lobį. Jį esą ir atnešęs parodyti.

„Oginskis vyko į Italiją batų parsivežti, bet grįždamas juos pametė kažkur. O dabar, tvarkant piliakalnius, jie buvo rasti“, – rimtu veidu pasakojo seniūnas, priversdamas visus kone išsižioti iš nuostabos.

Tik kai dėželė buvo atidaryta ir joje buvę berniukiški batai išimti, visiems tapo aišku, jog G. Domarkas nemirksėdamas raito pramanus. O ir pats seniūnas linksmai prisipažino kabinęs makaronus ant ausų bei pakvietė kitus seniūnus atvykti į Varkalius – esą visus apdalinsiantis tokiu berniukišku apavu, mat jo ruošiamoje remontuoti buvusioje Nausodžio mokykloje radęs gal 100 porų.

„Klausinėjau savo darbuotojų – niekas nežino, iš kur tie batai galėjo atsirasti ir kam jie buvo skirti. Po mano kvietimo buvo atvykę keli seniūnai, kiekvienas išsivežė labdarai po kelias poras, bet dabar matau, kad galėjo imti ir daugiau. Dar jų nemažai liko“, – vėliau „Žemaičiui“ sakė G. Domarkas, sutikęs parodyti remontui ruošiamą buvusį mokyklos pastatą.

Jis lyg apmiręs stovi nuo 2016-ųjų, kai nuspręsta uždaryti čia daug metų veikusią Nausodžio mokyklą. Ilgai svarstyta, kam pritaikyti tuščią likusį pastatą, kol galiausiai nutarta pirmame jo aukšte įrengti patalpas seniūnijai ir bibliotekai, salę renginiams, o antrame – socialinius butus (jų suprojektuota aštuoni).

2018 m. parengtas pastato kapitalinio remonto techninis projektas, bet pradėti remontą nebuvo iš ko, tad projektas ilgam padėtas į stalčių. Prisimintas jis šiemet, atsiradus lėšų socialinio būsto fondo plėtrai. Kurį laiką svarstyta, pirkti už jas kelis butus ar pradėti buvusios mokyklos remontą. Galiausiai pasirinktas antrasis variantas.

O gal dėl to, kad buvusi mokykla pagaliau atgis, varkališkiai turi būti dėkingi naujajam seniūnui? Juk būtent jis, kovą paskirtas į šias pareigas, suskubo valdžios teirautis, kada gi pajudės mokyklos remonto reikalai ir seniūnija pagaliau galės keltis į naujas patalpas.

„Tikrai nedrįsčiau prisiimti nuopelnų sau, nors per mano „inauguraciją“ ir iškėliau šį klausimą. Patalpos, kur dabar veikia seniūnija, jau smarkiai fiziškai ir morališkai pasenusios, neremontuotos dar nuo tarybinių laikų. Greičiau jau taip sutapo, kad remontas bus pradėtas šiemet. Gal artėjantys Seimo rinkimai paskatino centrinę valdžią atsigręžti į regionus ir skirti daugiau lėšų socialiniams būstams“, – svarstė G. Domarkas.

Kaip ten bebūtų, atsakomybė ir rūpestis iškraustyti pastatą bei perduoti raktus jo rekonstrukcijos darbų konkursą laimėjusiai Telšių įmonei „Virdaleka“ teko būtent jam. Ir to rūpesčio būta išties nemažo, nes buvusi mokykla pastate paliko nemažai turto.

„Tik suolų neberadome. Matyt, juos kažkam atidavė tik uždarius mokyklą. Bet palikta spintų, knygų, batų, įvairios mokomosios medžiagos. Apskambinau mokyklas, gal kam ko reikia, gal kažką dar būtų galima pritaikyti. Buvo atvažiavę vieni kiti, žiūrėjo, šį tą išsivežė. Bibliotekininkės pasirinko knygų. Tačiau daug jų – jau pasenusios ir niekam nebeįdomios“, – pasakojo G. Domarkas, rodydamas išties nemažą knygų, vadovėlių krūvą.

Seniūnas pasakojo kreipęsis į ne vieną makulatūrą superkančią įmonę, bet visų atsakymas buvo toks pats – knygas paimtų tik tokiu atveju, jeigu jos būtų be viršelių. „Ieškosiu kitų variantų, kaip jų atsikratyti. Blogiausiu atveju teks samdyt transportą ir vežti į šiukšlyną, bet tai nemažai kainuotų – tų knygų čia gal 5-ios tonos.“

Kitas seniūnijos rūpestis – rasti, kur pasidėti savo ūkinius reikmenis, kuriuos iki tol laikė šiame pastate. Bet ir čia seniūnas sakė radęs išeitį. Tikisi, kad pavyks bent kuriam laikui pasiskolinti jūrinį konteinerį, kurį būtų galima pastatyti kokioje nuošalesnėje vietoje ir laikyti jame visus seniūnijos rakandus.

Tačiau, anot seniūno, visi šie rūpesčiai nublanksta prieš žinią, jog netrukus prasidės pastato remonto darbai ir seniūnijos darbuotojai po metų antrų galės kraustytis į naujas, dažais kvepiančias patalpas, kurių laukė jau daug metų.

 

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.