Nepasidalinus kaminu pakvipo skyrybomis

Dėl ko­ro­na­vi­ru­so grėsmės ko­mi­tetų po­sėdžiai vy­ko nuo­to­li­niu būdu
Po ilgokos pertraukos praėjusią savaitę vėl surengus Plungės rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžius (dėl koronaviruso grėsmės šįkart posėdžiauta nuotoliniu būdu) bene karščiausiai diskutuota vienu klausimu: gaivinti jau senokai braškančią Plungės šilumos tinklų ir „Plungės bioenergijos“ bendrystę ar kuo skubiau ją nutraukti? Ši dilema – jau kelerių metų senumo, tačiau šįkart, panašu, neišvengiamai bręsta pokyčiai, mat pastaroji įmonė, sužinojusi, kad nebegalės nuomotis kamino ir patalpų, darbuotojams įteikė atleidimo lapelius.

Pernai taupė – šiemet teks paišlaidaut

Plungės šilumos tinklų direktorius Arūnas Tamošauskas Tarybos nariams pristatė įmonės praėjusių metų veiklos ataskaitą, taip pat papasakojo apie atliktas ir planuojamas investicijas.

Pasak jo, įmonė pernai kiek įmanydama taupė, o šiemet suplanuota investicijų net už 1,7 mln. eurų. Daugiausiai (preliminariais skaičiavimais – 1,5 mln. eurų) teks išleisti naujai trasai, jei Savivaldybė galiausiai apsispręs sujungti abi didžiąsias miesto katilines (V. Mačernio ir Lentpjūvės gatvėse). Iš kieno kišenės bus paimta minėtoji suma, pasak A. Tamošausko, kol kas neaišku. Galimybių tam gauti Europos Sąjungos paramą nėra, o pati įmonė tokių finansinių resursų neturi.

Tad galimi du variantai: arba Savivaldybė finansuos, arba Plungės šilumos tinklams teks skolintis iš banko.

Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto nariai mygo direktorių pagaliau įvardinti, kiek kainuos šios trasos įrengimas, tačiau jis vis kartojo tikslios sumos dar nežinantis. Tik spėjo, kad kaina nuo planuoto pusantro milijono gali išaugti iki dviejų.

Kaminas – valdiškas, sklypas po juo – privatus

Komiteto nariams rūpėjo ir tai, ar „permetus“ šilumos vamzdį į pietinę miesto dalį, užteks Lentpjūvės gatvėje esančios biokuro katilinės pagaminamos šilumos visam miestui? A. Tamošauskas ilgai negalvojęs atsakė, kad neužteks. Tada nuskambėjo klausimas, kas pagamins trūkstamą dalį?

Neseniai „Žemaitį“ pasiekė žinia, kad privatus šilumos gamintojas – „Plungės bioenergija“ – visiems savo darbuotojams įteikė atleidimo lapelius. Vadinasi, įmonė veiks dar iki gegužės ar birželio, o kas toliau?

Komiteto metu paaiškėjo ir galima tokio įmonės apsisprendimo priežastis. Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas papasakojo Plungės šilumos tinklams kovo viduryje nusiuntęs raštą, kuriuo rekomendavo nebepratęsti 2013 metais su „Plungės bioenergija“ sudarytos patalpų V. Mačernio gatvėje ir didžiojo kamino nuomos sutarties.

Kartu nurodyta pagaliau imti spręsti koliziją dėl žemės sklypo, esančio po minėtuoju kaminu. Mat jis priklauso Plungės šilumos tinklams, o žemė po juo kažkokiu būdu tapo „Plungės bioenergijos“ nuosavybe.

A. Tamošauskas sakė raštu pasiūlęs šiai įmonei susikeisti sklypais, tačiau atsakymo nesulaukęs.

„Ir nesulauksit. Atsitiktinai tokie dalykai nevyksta“, – mestelėjo komiteto narys Tomas Raudys. Jis stebėjosi, kodėl Plungės šilumos tinklai neduoda savo kaimynės į teismą. „Jei įmonė atleidžia savo darbuotojus ir žada dėt į krūmus, nebelaukite. Žemės reikalus būtina susitvarkyt kuo greičiau.“

Kainai atsilieps, tik dar negreitai

Vis dėlto ne sklypo po kaminu klausimas šiuos metu yra aktualiausias. Ir meras Audrius Klišonis, ir komiteto nariai norėjo išgirsti, kas, „Plungės bioenergijai“ pasitraukus, per vasarą ruoš karštą vandenį, o žiemą pagamins trūkstamą kiekį šilumos? A. Tamošauskas atsakė, kad neliks kito pasirinkimo, kaip tik užkurti dujinius savo katilus.

Per kitą dieną vykusį Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdį jis pateikė ir apytikslias sumas. Pasak jo, keturis mėnesius, iki kol prasidės šildymo sezonas, dujomis šildyti vandenį įmonei atsieis 12 tūkst. eurų, be to, ji praras apie 50 tūkst. eurų dėl išnaudotų taršos leidimų.

Tačiau net ir šios sumos, pasak A. Tamošausko, – juokas palyginus su tuo, kiek kainuos kitas šildymo sezonas, jei ir trūkstamą šilumą teks gamintis kūrenant dujomis. Tiesa, į karšto vandens paruošimo ir šildymo kainą gyventojams šiuos nuostolius įmonė galės įskaičiuoti tik po pusantrų metų, kai bus tvirtinama nauja kainos struktūra.

Vieni – už draugystę, kiti – už skyrybas

Už Plungės šilumos tinklų ir „Plungės bioenergijos“ bendradarbiavimą visad pasisakęs meras A. Klišonis ir šįkart nekeitė savo pozicijos. Jis priminė, kad pasitraukus privačiam šilumos gamintojui Plungės šilumos tinklai patirs nuostolių dar ir dėl negautų pajamų už kamino bei patalpų nuomą.

O „Vieningos Plungės“ atstovai tvirtai laikėsi savo pozicijos, kad šią bendrystę reikia nutraukti. Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto narys Robertas Endrikas kalbėjo, kad jei dviejų katilinių sujungimo projektas kelerius pastaruosius metus nebūtų stabdytas, šiandien šių problemų nebereikėtų spręsti. Pasak jo, geriau sukandus dantis kurį laiką šildytis dujomis, negu vėl daugelį metų kęsti „Plungės bioenergijos“ diktuojamas sąlygas.

Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto narys Liudas Skierus sakė apskritai nesuprantantis, dėl ko visa ši diskusija. „Plungės bioenergija“ yra nepriklausoma šilumos gamintoja, veikianti laisvoj šaly. Ji turi savo sklypą, turi licenciją ir gali gaminti bei parduoti miestui šilumą nepriklausomai nuo to, nuomosime jai kaminą ar ne. Niekas jai to nedraudžia. Galime tik palinkėti sėkmės“, – kalbėjo jis.

O Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas metė akmenį į Plungės šilumos tinklų vadovo A. Tamošausko daržą. Priminė jam, kad dabar reikėtų rūpintis tuo, ar minėtoji įmonė nebankrutuos negrąžinusi plungiškiams jų permokėtų pinigų už šilumą, o ne kovoti už kažkokius palengvinimus jai.

„Šilumos tinklų pozicija – gink Dieve nestabdykim „Plungės bioenergijos“. Taip atbulom eiti... Ypač kai esam tiek permokėję šiai įmonei. Ar nebus keliamas klausimas valdyboje apskritai dėl direktoriaus kompetencijos ir darbo?!“ – retoriškai klausė M. Kaunas.