Nepasikuklino: patys sau suteikė paramą

Ok­sa­nos ŠU­KIENĖS nuo­trau­ka
M. Kak­tys ir D. Mar­ti­šienė sakė ma­žes­nio mo­kes­čio ta­ri­fo pra­šan­tys ne dėl savęs, bet dėl kitų ūki­ninkų
Įstatymai numato, kad valstybės tarnautojai ir politikai privalo vengti interesų konflikto ir nusišalinti nuo sprendimų priėmimo, kai tie sprendimai jiems gali atnešti turtinės ar neturtinės naudos. Nereikia būti įstatymų žinovu, jog suprastum, kad siūlydamas mažinti žemės mokesčio tarifą, kai pats valdai ne vieną šimtą hektarų, labai smarkiai prasilenki su įstatymais ir apskritai moralia politika.
Vis dėlto Plungės rajono savivaldybės tarybos valdantiesiems taip neatrodo. Nė vienam jų neužkliuvo, kai stambius ūkius valdantys Tarybos nariai Daina Martišienė ir Marijus Kaktys pasiūlė kitais metais žemės ūkio paskirties žemę apmokestinti mažesniu tarifu, nei taikytas iki šiol. Visi korektiškai šypsojosi net ir tada, kai balsuojant už šį siūlymą nusišalino visi, turintys bent hektarą žemės, tik ne minėtieji du ūkininkai.

Siūlyta nieko nekeisti

Ne paslaptis, kad žemės mokesčių tarifų tvirtinimas Taryboje kasmet sulaukia daug diskusijų. Bet svarstant juos šiemet buvo galima tikėtis kiek mažiau emocijų, mat sprendimo projektą pristačiusi Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausioji specialistė Milda Šapalienė kalbėjo, kad siūloma nieko nekeisti – 2021 metais taikyti tokius pat tarifus, kokie galioja šiemet.

Mėgėjų sodų žemės sklypams siūlyta taikyti 1,1, likusiems žemės ūkio paskirties žemės sklypams – 1, miškų ūkio paskirties žemės sklypams – 0,8, konservacinės paskirties, vandens ūkio paskirties, laisvos valstybinės žemės fondo sklypams, vandens telkinių ir kitos paskirties žemės sklypams, visuomeninės paskirties ir inžinerinės infrastruktūros teritorijoms – 0,6, gyvenamosioms teritorijoms, vienbučių, dvibučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių teritorijoms – 0,4–0,5 (priklausomai nuo verčių zonos), pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties objektų teritorijoms – 0,8, rekreacinėms teritorijoms – 0,4, naudingųjų iškasenų teritorijoms – 2-jų procentų tarifus.

„Noriu, kad Savivaldybė solidariai padėtų ir mums“

Svarstant šį sprendimo projektą Tarybos komitetuose, pastabų dėl kitos paskirties sklypų nebūta. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Taryboje D. Martišienė ir M. Kaktys siūlė padaryti nuolaidą tik vienintelei žemės ūkio paskirties žemei ir 2021 m. taikyti jai ne 1-o, kaip siūlyta, o 0,9 proc. tarifą.

Išgirdusi tai M. Šapalienė priminė, jog dėl tokio sprendimo Savivaldybės biudžetas neteks dalies pajamų. Pasak jos, jei ir būtų pasilikta prie dabar galiojančio 1-o procento tarifo, 2021 m. į biudžetą ir tai būtų surinkta 16–17 tūkst. eurų mažiau nei pernai. O jei Taryba nutars šį tarifą sumažinti iki 0,9 procento, nuostolis bus dar didesnis ir sieks apie 42 tūkst. eurų. Be to, turintiems tik vieną hektarą šios paskirties žemės yra taikomos lengvatos, tad ir vienu, ir kitu atveju prie nuostolio reikėtų pridėti dar apie 14 tūkst. eurų.

Tačiau tiek M. Kaktys, tiek D. Martišienė laikėsi savo. Pritarti jų siūlymui agitavo ir konservatoriai Adomas Zamulskis bei vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė.

„Matom, kad karantino laikotarpiu smulkiajam ir vidutiniam verslui teikiamos įvairios lengvatos, norėtųsi ir į žemės ūkį atkreipti dėmesį. Mums nėra taip lengva, ekonomika buvo ir tebėra sudėtinga, be to, krito ir pieno supirkimo kainos. Noriu, kad Savivaldybė solidariai padėtų ir mums“, – kalbėjo M. Kaktys, net kelis kartus pabrėžęs, kad atstovauja ne savo asmeniniams, bet visų rajono ūkininkų interesams.

Išgirdęs tai, meras Audrius Klišonis priminė, jog smulkusis ir vidutinis verslas remiamas dėl to, jog karantino laikotarpiu turėjo daug apribojimų ar net buvo priverstas visai sustabdyti veiklą, o žemdirbiams tokie ribojimai nebuvo taikomi.

Kiekvieno sąžinės reikalas

Atėjus metui balsuoti, Tarybos narys Algirdas Pečiulis pirmasis susirūpino klausti, ar jis gali dalyvauti balsavime, mat turi žemės ir moka žemės mokestį. Meras priminė, kad, esant interesų konfliktui, nusišalinimas būtinas. O tuo atveju, jei nebeliks kvorumo ir sprendimas dėl žemės mokesčio tarifų nebus priimtas, liks galioti ankstesniais metais priimtas Tarybos sprendimas.

Tad prieš balsavimą pirma teko suskaičiuoti nusišalinusius asmenis. Žemės turintys ir balsavime nedalyvausiantys pareiškė Robertas Endrikas, Česlovas Kerpauskas, Audrius Klišonis, Julius Nekrašas, Gediminas Norvaišas, Algirdas Pečiulis, Vaidotas Skierus, Tadas Šetkauskis ir Irena Taučienė.

O likusieji sakė žemės neturį arba... nematą reikalo nusišalinti. Tarp pastarųjų buvo ir M. Kaktys bei D. Martišienė.

„Nenusišalinu. Aišku, mes galim tuos žaidimus žaisti, skaičiuoti, bus ar nebus kvorumas. Pernai bandėm tą daryt ir matom, kas gavosi – galiausiai neliko kam balsuot“, – pareiškė D. Martišienė.

Susumavus balsavimo rezultatus paskelbta, kad 2021-ais metais bus taikomas mažesnis – 0,9-ių proc. – žemės ūkio paskirties žemės tarifas. Už tokį balsavo 15 Tarybos narių, vienintelis – Toma Raudys – pasisakė prieš.

Po šio Tarybos posėdžio „Žemaičio“ kalbinta Protokolo skyriaus vedėja Jovita Šumskienė sakė, kad kiekvieno Tarybos nario sąžinės reikalas, laikytis viešųjų ir privačių interesų derinimo nuostatų ar ne. Esą matantieji, kad politikai pažeidžia šias nuostatas, gali apskųsti jų veiksmus Savivaldybės Etikos komisijai arba Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

Ar kas nors pasinaudojo šia galimybe, nežinia, bet bent jau Savivaldybės Etikos komisija tokio skundo dėl pastarojo balsavimo kol kas nėra gavusi.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.