
Naujausios

Kaip taikliai pastebėjo kažkuris iš atidarymo ceremonijoje dalyvavusių svečių, praėjusį penktadienį lietus pliaupė kaip iš kibiro, tačiau atrodė, kad visas miestas maudosi saulės spinduliuose. Mat 2019 metų lapkričio 29-oji neabejotinai įeis į Plungės istoriją kaip miestui labui svarbus įvykis, kurio laukta ne vieną dešimtmetį.
Tunelio atidarymo iškilmių metu prisiminta, jog apie šį statinį pradėta svajoti turbūt dar tada, kai buvo nutiestas miestą į dvi dalis padalinęs geležinkelis. O konkretūs žygiai pradėti 2004 metais, iniciatyvą į savo rankas perėmus Plungės pramonininkų sąjungai.
„Labai džiaugiuosi, kad prie to prisidėjo ir šviesaus atminimo Bronislovas Lubys. Jis man tada sakė: „Pramonininkai, organizuokit konferencijas, apskritojo stalo diskusijas, rinkite argumentus. Aš padėsiu, kiek galėsiu, valdžios bus atvežta tiek, kiek reikia, bet šita problema turi būti išspręsta“. Ir štai – po 15 metų turime rezultatą“, – pirmuosius žingsnius prisiminė Seimo narys, buvęs Plungės pramonininkų sąjungos vadovas Jonas Varkalys, pasiūlęs apsvarstyti idėją tunelį pavadinti dr. B. Lubio vardu.
Labai svarbus žingsnis tunelio link buvo žengtas 2015 metais, kaip Plungės pramonininkų sąjungos jubiliejiniame renginyje Žemaičių Kalvarijoje buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD), Lietuvos geležinkelių ir Plungės rajono savivaldybės. Būtent tada sutarta, kad laikas pereiti nuo kalbų prie realių darbų.
Tunelio po geležinkelio pervaža priešistorę trumpai prisiminė ir po sunkios ligos prie darbų grįžęs Plungės rajono meras Audrius Klišonis. Pasak jo, keista ir unikalu yra tai, kad bėgant metams valdžios, ministrai ne kartą keitėsi, tačiau tunelio projektas niekada nebuvo padėtas į stalčių.
„Derinimai buvo labai sudėtingi, darbų sutartis pasirašyta paskutinę dieną. Galų gale pradėjus kasimo darbus man, kaip merui, buvo lengviau, nes turėjom gerus stiprius rangovus. O dabar turim jau pabaigtą tunelį, – kalbėjo A. Klišonis. – Praeis truputis laiko ir ims atrodyti, kad jis čia – labai seniai, nes prie gero priprantama iš karto, o prie blogo – niekada. Šiandien pas mus yra šventė. Plungės miestas pagaliau sujungtas.“
Seimo narys Jurgis Razma juokavo, kad pasistačiusi šį tunelį Plungė pakilo į naują lygį: „Dabar sutikę kokį šiaulietį ar panevėžietį galėsime pasakyti: „Nugi gražus tas jūsų miestas, tik kažin ar tunelį turit? Neturit? O tai tau! O mes Plungėje turim!“
Kad plungiškiai už šį svajonės išsipildymą turi dėkoti ne kam kitam, o pirmiausia sau patiems, per atidarymo iškilmes kalbėjo Seimo narys, buvęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Kartu su juo atvykęs jo kolega Rimantas Sinkevičius prisiminė ne vieną kuriozinę situaciją, nutikusią jam dirbant susisiekimo ministru.
„Aš pamenu, kad mano kabineto durys neužsidarydavo ir telefonas netildavo. Ir dažnai tie skambučiai būdavo su Plungės kodu. O Jonas Varkalys tai iš viso man net kokį tai ordiną įteikė nuo plungiškių pramonininkų. Iš anksto, avansu. Ir Premjerui įteikė. Tuos ordinus iki šiol laikome prisiminimui kaip simbolį pradžios gerų darbų“, – kalbėjo R. Sinkevičius.
Tunelio atidarymo juostelę kartu su kitais perkirpo ir LAKD direktorius Vitalijus Andrejevas. Jis pabrėžė, kad šis statinys – unikalus, kadangi jo perdanga yra ištisinė. Tad Lietuvos geležinkeliai galės kaip nori tvarkytis su savo bėgiais, rekonstruoti juos ar permontuoti, nesudarydami nepatogumų plungiškiams, mat važiuojantieji ar pėstieji iš vienos miesto dalies be vargo galės nukakti į kitą naujuoju tuneliu.
„Tuščiai vargsta žmogus statydamas, jei jo darbo nelaimina Dievas. Važiuodamas pro šalį retą dieną matydavau čia darbuojantis vieną kitą žmogų. Iš tikrųjų darbas čia visą laiką virte virė. Todėl ši vieta verta, kad Dievas ją palaimintų ir kad palaimintų kiekvieną, važiuojantį šiuo keliu. O žmogus, laiku pasiekęs savo tikslus, lai atiduoda pagarbą Dievui“, – sakė tunelį pašventinęs Plungės klebonas dekanas Vytautas Gedvainis.
Na o plungiškiai naująjį statinį suskubo išbandyti vos buvo perkirpta atidarymo juostelė ir policija, iškilmių dalyviams išsiskirsčius, atvėrė kelią. Visų reakcija buvo viena – pagaliau!
Trumpai
Tuneliui įrengti skirta 4,6 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, taip pat 674 tūkst. eurų valstybės biudžeto bei 151 tūkst. eurų Plungės rajono savivaldybės biudžeto lėšų.
Projekto „Tunelinio viaduko po geležinkeliu Plungės m., Dariaus ir Girėno g., įrengimas“ statybos darbų atlikimo sutartį su jungtinės veiklos partneriais AS „Latvijas Tilti“, AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Plungės lagūna“ Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis pasirašė 2018 m. kovą.
Tunelio aukštis – 4,5 m, ilgis – 57 m, plotis – 8 m. Įrengtos dvi eismo juostos automobiliams, pėsčiųjų ir dviračių takas, prieštunelio ilgis – 270 m, nuolydis – 7 proc.
