Naujausios
– Laikinai vadovauti Plungės autobusų parkui esate paskirtas nuo birželio 1-osios. Prieš tai apie pusmetį buvote šios įmonės valdybos narys. Kodėl pernai nutarėte dalyvauti nepriklausomų valdybos narių atrankoje? Juk pats gyvenate Palangoje, su Plunge iki tol tikriausiai neturėjote nieko bendro?
– Tikrai neturėjau, bet nebuvo taip, kad nėriau į visai man nepažįstamą veiklą. Kandidatavau į tos srities, kurią gerai išmanau, valdybą. Prieš tai ketverius metus dirbau UAB „Vlasava“, kuri užsiima keleivių vežimu.
– Buvote šios įmonės komercijos direktoriumi. Ir metęs šias pareigas atėjote dirbti į Plungės autobusų parką, į pareigas, kurios laikinos... Kokie tokio jūsų pasirinkimo motyvai?
– Toje įmonėje dabar yra pereinamasis laikotarpis. Keičiasi jos akcininkai, todėl gavau pranešimą, kad dėl reorganizacijos mano kontraktas baigiasi. Tapau laisvas ir galėjau su savo mintimis, idėjomis ateiti dirbti čia.
– Plungės autobusų parko laikinuoju vadovu buvote paskirtas valdybos sprendimu? Juk nebuvo skelbta jokio konkurso?
– Vienintelis konkursas direktoriaus pareigoms eiti vyko sausio mėnesį ir jo baigtis iki šiol nežinoma, dėl to vyksta teismo procesas. Buvusiam įmonės vadovui Rimantui Kmieliauskui pareiškus norą išeiti užtarnauto poilsio teko skubiai spręsti, kas perims jo darbus.
Natūralu, kad kyla klausimas, ar esant tokiai situacijai valdyba gali paskirti ką nors iš savo narių vadovauti įmonei. Tačiau tokių pavyzdžių yra ne vienas, ir nereikia jų toli ieškoti. Antai bendrovėje „Klaipėdos vanduo“ buvo toks periodas, kai įmonei laikinai vadovavo vienas iš valdybos narių.
Mes nežinome, kuo baigsis ir kada baigsis teisminis procesas, bet įmonės veikla dėl to negali sustoti. Dabar jai svarbu atsistoti į vėžes.
– Jūs pats į įmonės valdybą buvote išrinktas praėjusių metų rudenį. Neilgtrukus po to paskelbta, kad visa valdyba atšaukiama, nes prarado vienintelės akcininkės – Savivaldybės administracijos – pasitikėjimą, bet po kelių dienų buvote į ją grąžintas, o galiausiai net paskirtas laikinuoju įmonės vadovu. Kaip paprastam žmogui susigaudyti, kokie žaidimai čia vyksta?
– Man asmeniškai niekas jokio nepasitikėjimo nebuvo pareiškęs. Taip, kažkoks bruzdėjimas buvo. Gavau raštą iš Savivaldybės, kad esu atšaukiamas iš valdybos. Tada parašiau raštą-paklausimą ir gavau atsakymą, kad tas atšaukimas su manim nesusijęs ar kažkaip panašiai. Bet visa tai įvyko per tris dienas. Nelabai sureikšminu...
– O kaip vertinate Savivaldybės administracijos direktoriaus poziciją, kad praėjusį sausį konkursas direktoriaus pareigoms eiti valdybos organizuotas neskaidriai?
– Pats dalyvavau atrankoje, buvau vienas iš komisijos narių. Todėl dėl to, kaip vyko atranka, esu labai ramus. Galiausiai jei būčiau kažkuo nusikaltęs, nebūčiau grąžintas į valdybą, o vėliau paskirtas direktoriumi.
Aš balsavau už tai, kad konkurso rezultatai nebūtų naikinami, direktoriumi skiriamas G. Orda. Deja, valdybos dauguma pasisakė kitaip. Dabar lai sprendžia teismas. Jei kvies liudyti, drąsiai eisiu ir išsakysiu savo poziciją. Juk gyvenam demokratinėj šaly, bus atversti konkurso protokolai, pasižiūrėta į teisinę praktiką.
– Jei teismas leis rengti naują direktoriaus konkursą, dalyvausite jame?
– Bet kuris Lietuvos pilietis, atitinkantis konkurso sąlygas, gali dalyvauti (juokiasi – aut.). Iš tikrųjų esu net garsiais pasakęs, kad dalyvausiu. Žinau, kitiems gali atrodyti, kad man pabuvus laikinuoju direktoriumi galbūt bus lengvesnės sąlygos laimėti. Dėl to ir sakau, kad konkurse gali dalyvauti bet kuris, turintis reikiamas kompetencijas – visiems durys atviros.
– Vadinasi, tas mėnuo, praleistas čia, neišgąsdino jūsų?
– Ne, o kas galėjo išgąsdinti?
– Jei atvirai, į įmonės administracines patalpas net užeiti ne itin jauku. Kažkada Plungės policininkai skundėsi turintys dirbti bene seniausiai remonto nemačiusiuose kabinetuose, kuriuose niekas nesikeitė dar nuo sovietmečio. Būtų regėję, kur dirba Plungės autobusų parko administracija, tikriausiai būtų nesiskundę...
– Todėl ir sakau, kad atėjau čia padėti, kad įmonė klestėtų, turėtų gerą įvaizdį, kad dirbtų skaidriai, aiškiai ir pelningai, o žmonėms nebereikėtų dirbti šiose patalpose.
Taip, karantinas visus vežėjus paveikė bene skaudžiausiai, nes mūsų pajamos yra iš keleivių vežimo. Jei tik autobusas neišvažiuoja iš kiemo, patiriame nuostolius. Tokiomis aplinkybėmis namie likę žmonės vandens, elektros, šilumos sunaudojo netgi daugiau nei įprastai, o štai kelionės kuriam laikui buvo smarkiai apribotos. Todėl lyginant su kitomis komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis Plungės autobusų parko reikalai buvo prasčiausi.
Dabar skaičiuojam, suvedinėjam pusmečio balansą. Tada bus aiškūs nuostoliai. Bet ir tokie dalykai manęs negąsdina. Išsispręs.
– Plungės autobusų parko sutartis su Savivaldybe dėl keleivių vežimo baigsis šių metų pabaigoje. Iki šiol tokios sutartys būdavo sudaromos vidinio sandorio būdu, apeinant viešųjų pirkimų procedūras. Ar šios praktikos bus laikomasi ir toliau?
– Išties šis laikotarpis įmonei įdomus dar ir dėl to, kad visiškai neaiški jos ateities perspektyva. Kas veš keleivius kitąmet? Šią paslaugą gali teikti bet kas, turintis reikiamą bazę. Net ir pačioje Plungėje yra dvi privačios vežėjų įmonės, o juk konkursuose gali dalyvauti ir įmonės iš kitų miestų.
Ne mano būdui merdėti. Nesu senjoras, kuris atėjęs mąstytų – va, mane paskyrė, ramiai pabūsiu, pažiūrėsiu pro langą, kiek čia tų metelių dar liko... Ne. Atėjęs čia dirbti pasakiau, kad šios įmonės perspektyvos gali būti labai geros, tačiau reikia ilgalaikės sutarties su Savivaldybe – 5-eriems metams arba dar geriau – 7-eriems.
Kokiu būdu tą pasiekti? Jei vienintelis kelias – tik viešojo pirkimo konkursas, prašau, skelbkite, mes dalyvausim. Jei yra kitų būdų, teisininkai lai išanalizuoja ir įvardina juos. Nes tik pasirašiusi ilgalaikę sutartį įmonė turės galimybę skolintis ir investuoti į autobusų parko atnaujinimą. Bet jei ir toliau bus patrupinama tik metams, įmonei teks merdėti.
– Ne paslaptis, kad savivaldybių įmonėms tokiuose konkursuose sunkiai sekasi varžytis su privačiomis. Kas bus, jei Plungės autobusų parkas prakiš?
– Tada reikės apmąstyti kitas veiklos sritis. Viena jų – turistų vežimas. Gal būtų pelninga parduoti turimus senus autobusus ir nusipirkti vieną ar du didesnius užsakomosioms turistų kelionėms. Juk Plungėj kiek įmonių ir įstaigų, mokyklų. Jų kolektyvai keliauja, samdo vežėjus.
Dabar norima liberalizuoti tolimojo susisiekimo įstatymą. Gal būtų galima plėtoti tarpmiestinio vežimo veiklą. Yra ir kitų pavyzdžių. Antai Klaipėdos autobusų parkas papildomai dar teikia gatvių valymo paslaugą. Galėtume tam išnaudoti turimą bazę: didžiulę aikštelę, remonto garažus. Kaip sakoma, jei durys užsidaro, atsidaro langas, tik spėk įšokti.
– Neseniai Savivaldybė paskelbė džiugią žinią, kad keleivių vežimas ir toliau liks nemokamas, kaip buvo per karantiną. Iš ko gyvensite?
– Iš bilietėlių ir iki karantino įmonė surinkdavo tik mažą dalį pajamų. Pagal sutartį Savivaldybė moka Plungės autobusų parkui už nuvažiuotus kilometrus. Būdavo išskaičiuojama tik ta dalis, kurią įmonė surinkdavo už bilietėlius. Dabar tiesiog tos išskaitos neliks, visą kilometražą dengs Savivaldybė. Pačiai įmonei jokio skirtumo, kas moka už jos paslaugas.
– Ar tikite, kad nemokamas keleivių vežimas duos proveržį ir visi puls naudotis viešuoju transportu?
– Viskas priklausys nuo maršrutų. Jei reikiamu metu pro mano darbą važiuoja miesto autobusas, kodėl gi tuo nepasinaudojus? Ypač, jei gali važiuoti nemokamai.
– Renkantis kuo važiuoti – viešuoju transportu ar automobiliu – sprendimą lemia ne tik ekonominiai aspektai, bet ir susiklostęs stereotipinis mąstymas. Važiuoti miesto autobusu dabar daugeliui – ne lygis.
– Dėl to įmonei ir reikalinga ilgalaikė sutartis su Savivaldybe, kad ji galėtų investuoti į savo parką ir įsigyti naujesnių autobusų, kurie nedarytų gėdos. Mano tokia vizija ir yra – patraukli, šiuolaikiška ir pelningai dirbanti įmonė.
