Seniūnas traukiasi iš pareigų

Po to, kai ra­šė­me

Ža­dė­jo pa­teik­ti „tei­sin­gą“ in­for­ma­ci­ją

Po mi­nė­to­sios pub­li­ka­ci­jos, at­sklei­du­sios, jog Nau­so­džio se­niū­ni­jos dar­bi­nin­kai plu­ša se­niū­no kie­me ir dar­že (vie­nas jų Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos ins­pek­to­riui pa­sa­ko­jo pas se­niū­ną dir­ban­tis du mė­ne­sius), „Že­mai­tis“ su­lau­kė daug skai­ty­to­jų ko­men­ta­rų ir laiš­kų. Žmo­nės ste­bė­jo­si, kad vals­ty­bės tar­nau­to­jas ga­li sau leis­ti ši­taip elg­tis. Ki­ti spė­lio­jo, jog to­kia sa­vi­va­lė įma­no­ma tik ta­da, kai esi tik­ras, kad sis­te­ma ta­ve gins, kas be­nu­tik­tų.

Be­je, pa­na­šiai ir nu­ti­ko. Dar prieš iš­spaus­di­nant mi­nė­tą­jį straips­nį se­niū­no ap­lin­kos žmo­nės ėmė ieš­ko­ti bū­dų, kaip už­čiaup­ti žur­na­lis­tus. Bu­vo ieš­ko­ma net laik­raš­čio ak­ci­nin­kų kon­tak­tų, tei­rau­ja­ma­si, kas už­sa­kė to­kį „puo­li­mą“ prieš se­niū­ną.

Kai straips­nis vis dėl­to iš­vy­do die­nos švie­są, im­ta­si ki­tos tak­ti­kos. D. Prei­bys pa­reiš­kė, jog „Že­mai­ty­je“ vi­sa in­for­ma­ci­ja apie jį pa­teik­ta ten­den­cin­gai, bei pa­ža­dė­jo tar­ny­bi­nį ty­ri­mą ini­ci­ja­vu­siai Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai pa­teik­ti „tei­sin­gą“ in­for­ma­ci­ją.

Įdo­mios tak­ti­kos ėmė­si ir ra­jo­no val­dan­tie­ji. Iš pra­džių su­sku­bę do­mė­tis, ar mi­nė­ta­sis „Že­mai­čio“ ty­ri­mas – ne po­li­ti­nis už­sa­ky­mas, ga­liau­siai jie at­si­tvė­rė ty­los sie­na. Pap­ra­šy­ti pa­ko­men­tuo­ti, kaip ver­ti­na to­kį se­niū­no el­ge­sį, vi­si lyg su­si­ta­rę kar­to­jo – rei­kia pa­lauk­ti tar­ny­bi­nio ty­ri­mo iš­va­dų.

„Kve­pia ne at­si­pra­šy­mais, o bau­džia­mą­ja at­sa­ko­my­be“

Tik „Že­mai­čio“ skai­ty­to­jai ne­no­rė­jo ty­lė­ti ir drą­siai ra­šė, ką gal­vo­ja apie to­kį se­niū­no el­ge­sį. Štai vie­nas la­biau­siai įsi­mi­nu­sių skai­ty­to­jos laiš­kų:

„Straips­nis „Se­niū­no vi­la ky­la ir vals­ty­bės lė­šo­mis“ šo­ki­ra­vo. Vals­ty­bės tar­nau­to­jas, se­niū­ni­jos va­do­vas – „verg­val­dys“, ku­riam silp­nap­ro­čiai (tie, ku­rie ne­tu­ri dar­bo, už­dir­ban­tys ma­žiau ne­gu jis, so­cia­liai la­biau­siai pa­žei­džia­mi žmo­nės) net mor­kas ir bul­ves su­ne­ša iš dar­žo! Ar jums tai ne­pri­me­na ta­ry­bi­nės val­džios lai­kų, kai aukš­tas pa­rei­gas užė­mę as­me­nys ga­lė­jo nau­do­tis val­džia be ap­ri­bo­ji­mų, nie­ko ne­bi­jo­da­mi?! Sa­vi­val­dy­bė juk už­dengs po sa­vo sto­gu nuo kri­ti­kos strė­lių. Po­nas D. Prei­bys ne­su­si­mąs­to, kad ir pa­ts, kaip ir tie jo „men­ko pro­te­lio“ dar­buo­to­jai, sė­di mū­sų vi­sų ki­še­nė­je, at­ly­gi­ni­mus ir pa­šal­pas jiems iš­mo­ka vals­ty­bė (t.y. mes vi­si, mo­kes­čių mo­kė­to­jai).

Ky­la klau­si­mas, ar be­tu­ri Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja da­ry­ti pa­tik­ri­ni­mus, dar vai­din­ti spek­tak­lius ir gaiš­ti lai­ką, ku­ris tik­rai ne­pi­giai at­siei­na mo­kes­čių mo­kė­to­jams? Ir kal­bė­ti apie D. Prei­bio at­si­pra­šy­mus bū­tų juo­kin­ga! Ža­lą ne­sun­kiai ga­li­ma įvar­din­ti skai­čiais! Ne­gi tik vers­li­nin­kams už ne­le­ga­lų dar­bą la­bai grei­tai įvar­di­ja­mos mo­kė­ti­nos su­mos?! O čia se­niū­nas, nau­do­da­ma­sis val­džia, dar­buo­to­jus kaip ver­gus įdar­bi­na sa­vo na­muo­se. Čia kve­pia ne at­si­pra­šy­mais, o bau­džia­mą­ja at­sa­ko­my­be!

Pa­na­šu, kad „Ge­ro­vės vals­ty­bę“, apie ku­rią taip daž­nai kal­ba Pre­zi­den­tas, šil­to­se kė­dė­se sė­din­tys as­me­nys jau su­si­kū­rė. O ką mes, tie, ku­rie ne­pri­til­pom ar sa­vo no­ru ne­len­dam, juk ga­lim bū­ti ir „ma­ka­ro­nais“ ap­ka­bin­ti. Nor­ma­lio­je vals­ty­bė­je to­kiu at­ve­ju vi­sa ra­jo­no val­džia tu­rė­tų kel­ti ran­kas į vir­šų iš gė­dos ir pra­šy­ti at­lei­di­mo.“

Me­ras plet­kais ne­ti­ki

Įdo­miau­sia, kad šis skai­ty­to­jos ko­men­ta­ras ta­po ko­ne pra­na­šiš­kas, nes po po­ros die­nų ta­po aiš­ku, jog val­džia iš­ties ėmė­si dangs­ty­ti sa­vo pa­val­di­nį. Kaip ki­taip pa­va­din­ti me­ro Aud­riaus Kli­šo­nio ko­men­ta­rą, kad jis „plet­kais“ nė­ra lin­kęs ti­kė­ti?

Me­ras Aud­rius Kli­šo­nis:

„Kol kas ne­ga­liu nie­ko daug ko­men­tuo­ti, nes in­for­ma­ci­jos tu­riu la­bai ma­žai. Praė­ju­sį penk­ta­die­nį bu­vau iš­vy­kęs, pir­ma­die­nį par­skri­dau, o da­bar esu li­go­ni­nė­je. Ži­nau tiek, kiek man pa­pa­sa­ko­jo vi­ce­me­rė A. Beier­le-Ei­gir­die­nė. Te­le­fo­nu kal­bė­jau ir su pa­čiu D. Prei­biu, bet tas po­kal­bis bu­vo la­bai trum­pas. Jis sa­kė, kad tu­ri ki­to­kios in­for­ma­ci­jos, nei pa­teik­ta laik­raš­ty­je, ir kad ke­ti­na gin­tis. Ži­no­ma, kiek­vie­nas Lie­tu­vos pi­lie­tis tu­ri tei­sę į gy­ny­bą. Rei­kia pa­ma­ty­ti vi­są tar­ny­bi­nio pa­tik­ri­ni­mo me­džia­gą, ta­da ga­lė­siu kaž­ką ko­men­tuot. O kol kas... Ži­not, gy­ve­ni­me daug plet­kų bū­na. Ne­ga­li vi­sais ti­kė­ti.“

Vi­ce­me­rė As­ta Beier­le-Ei­gir­die­nė:

„D. Prei­bys na­rys­tę kon­ser­va­to­rių par­ti­jo­je yra su­stab­dęs nuo lie­pos mė­ne­sio. Tie­sa, no­ras tą pa­da­ry­ti bu­vo ki­lęs dar prieš rin­ki­mus, nes jis bu­vo iš­brauk­tas iš kan­di­da­tų są­ra­šo į Ta­ry­bą. Ko­dėl? Ka­dan­gi se­niū­no pa­rei­gos ne­su­de­ri­na­mos su Ta­ry­bos na­rio pa­rei­go­mis, rei­kė­jo įneš­ti 9 800 eu­rų už­sta­tą. Jei D. Prei­bys bū­tų ga­vęs Ta­ry­bos na­rio man­da­tą ir dir­bęs to­liau se­niū­nu, bū­tu­me pra­ra­dę šį už­sta­tą. Mū­sų sky­rius ne­ga­lė­jo tuo ri­zi­kuo­ti. Be to, bu­vo dar ta is­to­ri­ja dėl žvy­ro. Spren­di­mas su­stab­dy­ti na­rys­tę bu­vo jo pa­ties pa­si­rin­ki­mas, mes ne­la­bai tu­rė­jom kon­tak­tą. Jei vis­kas, kas pa­ra­šy­ta laik­raš­ty­je, pa­si­tvir­tins, ne­ma­tau ga­li­my­bės D. Prei­biui to­liau dirb­ti šio­se pa­rei­go­se.“

Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Min­dau­gas Kau­nas:

„Tik­rai ne­to­le­ruo­ju to­kio Da­riaus Prei­bio el­ge­sio, kai jis, bū­da­mas Nau­so­džio se­niū­nu, ga­li­mai pa­si­nau­do­jo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi ir nu­krei­pė žmo­nes, tu­rin­čius dirb­ti se­niū­ni­jai rei­ka­lin­gus dar­bus, dirb­ti į sa­vo pri­va­tų skly­pą. Apie tai, kad dar­bi­nin­kus tik­rin­to­jai ap­ti­ko jo so­dy­bo­je, D. Prei­bys ki­tą die­ną man pa­si­sa­kė pa­ts, o vė­liau pa­ra­šė ir pa­siaiš­ki­ni­mą. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je dėl šio at­ve­jo bu­vo pra­dė­tas tar­ny­bi­nis ty­ri­mas. Kiek mums ži­no­ma, D. Prei­bio el­ge­siu su­si­do­mė­jo ir ki­tos ins­ti­tu­ci­jos. Nuo spa­lio 4 d. se­niū­nas tu­rė­jo ne­dar­bin­gu­mą, spa­lio 9 die­ną jis pa­ts sa­vo ini­cia­ty­va bu­vo dar kar­tą atė­jęs pa­si­kal­bė­ti. O nuo va­kar – spa­lio 10 d. – D. Prei­bys at­leis­tas iš dar­bo pa­čiam pra­šant. Apie išei­ti­nę iš­mo­ką ne­ga­li bū­ti nė kal­bos. Bus iš­mo­kė­ta tik kom­pen­sa­ci­ja už ne­pa­nau­do­tas ato­sto­gas. Ma­no nuo­mo­ne, tai bus ge­ra pa­mo­ka vi­siems – vals­ty­bės tar­nau­to­jas ne­tu­ri tei­sės nau­do­tis tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi ir gau­ti as­me­ni­nės nau­dos.“