„Šito sprendimo aš nepasirašysiu“

Ok­sa­nos ŠU­KIENĖS nuo­trau­kos
A. Kli­šo­nis (kairėje) per­spėjo spren­di­mo pe­rim­ti pa­minklą sa­vo pa­ra­šu ne­lai­min­sian­tis. L. Skie­rus pra­šė į šią is­to­riją ne­vel­ti Plun­giš­kių drau­gi­jos
Ketvirtadienį vykusio jau antrojo (gali būti, kad ir paskutinio) nuotolinio Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu susidarė precedento neturinti situacija: Tarybos posėdžiams įprastai vadovaujantis ir jos priimtus sprendimus pasirašantis meras Audrius Klišonis pareiškė nepasirašysiąs sprendimo perimti Savivaldybės žinion paminklą, skirtą Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, o jei toks sprendimas bus priimtas, apskųsiąs jį teisėsaugos institucijoms. Tarybos nariams prireikė laiko susigaudyti situacijoje ir nuspręsti, kaip elgtis toliau. Gelbėti reikalą ėmėsi vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė, didvyriškai šūktelėjusi į mikrofoną: „Balsuokim, aš pasirašysiu!“

Dovana su skola

„Žemaitis“ jau rašė, kad dar savaitę prieš Tarybos posėdį, susirinkus Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetui, dėl minėtojo paminklo kilo gana aštrios diskusijos. Komiteto, o vėliau ir Tarybos buvo prašoma leidimo Savivaldybės indėlį minėtajam paminklui, Plungės parke Plungiškių draugijos iniciatyva pastatytam prieš dvejus metus, padidinti nuo 25-ių procentų (tam pritarta dar 2015-aisiais) iki 75-ių.

Tokį sprendimą Savivaldybės administracija parengė gavusi Plungiškių draugijos prezidento Liudo Skieraus prašymą perimti paminklą iš draugijos. Kartu su juo Savivaldybė įgijo ir prievolę padengti paminklo statytojai – Rietave registruotai įmonei „Inovasola“ – 76,8 tūkst. eurų skolą.

Įvertino kaip prekybą poveikiu

Tiek posėdžiaujant Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetui, tiek šį klausimą svarstant Tarybos posėdyje meras A. Klišonis sukritikavo tokį Plungiškių draugijos siekį atsikratyti jau dvejus metus besivelkančio skolos šleifo.

Jis kalbėjo vertinantis draugijos atliekamus darbus, bet abejojantis, ar jos valdyba yra priėmusi sprendimą kreiptis į Savivaldybę ir prašyti, kad skola už paminklą būtų padengta iš administracijos direktoriaus Mindaugo Kauno rezervo lėšų, numatytų ekstremalių situaciją ir nelaimių padariniams šalinti.

„Karantino sąlygomis toks prašymas, nuskambėjęs iš L. Skieraus lūpų, kai ligoninė iš to paties rezervo negavo nė euro apsaugos priemonėms įsigyti, mažų mažiausiai yra amoralus“, – kirto meras.

Tokį L. Skieraus elgesį A. Klišonis įvertino kaip prekybą poveikiu ir dar kartą pabrėžė, kad jis nedaro garbės Plungiškių draugijai. „O šis sprendimas yra korupcinio pobūdžio. Ir jeigu jis bus priimtas, gindamas viešąjį interesą būsiu priverstas kreiptis į teisėsaugos struktūras, kad šitas klausimas būtų ištirtas.“

Dar meras pareiškė nusišalinantis nuo balsavimo, o jei Tarybos dauguma balsuos UŽ, jis sprendimo nepasirašysiantis. „Tegul pasirašo vicemerė“, – baigdamas kalbą pridūrė Tarybos vadovas.

„Kur jūsų galybė paliko?“

Vicemerei A. Beierle-Eigirdienei neliko nieko kito, kaip tik priimti jai mestą iššūkį ir sutikti pasirašyti sprendimą. Tiesa, prieš tai Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjo Vytauto Tumo ji paprašė išaiškinti, ar meras gali taip elgtis: dalyvaudamas posėdyje perduoti pirmininkavimą, o galiausiai ir Tarybos priimto spendimo pasirašymą jai?

V. Tumas problemos dėl pirmininkavimo perdavimo neįžvelgė. Bet priminė, jog teisės aktai reikalauja nuo klausimo nusišalinti iki pradedant jį svarstyti. O meras ne tik kad dalyvavo svarstyme, bet dargi išrėžė gana ilgą ir emocingą kalbą.

Nebetęsti diskusijos ir balsuoti siūlė Tarybos narys Robertas Endrikas, tik pirma ne dėl paminklo perėmimo klausimo, o dėl to, ar pritarti tokiam netikėtam mero nusišalinimui. „Meras ne pirmą kartą taip elgiasi. Iš pradžių nenorėjo pasirašyti sprendimo dėl garbės piliečių skyrimo, dabar vėl... Juk jis ne savo asmeniniams interesams atstovauja, bet Tarybos. Ir kokį sprendimą Taryba priima, tokį ir turi pasirašyt. Čia ne pageidavimų koncertas“, – piktinosi jis.

„Gerbiamieji valdantieji galingieji. Ar pradėjo rankos drebėt? Ko išsigandote dabar? Kur jūsų galybė paliko?“ – žibalo į ugnį dar šliūkštelėjo liberalas Česlovas Kerpauskas. Matydama, kad situacija ima panašėti į darželinukų apsižodžiavimą smėlio dėžėje, vicemerė A. Beierle-Eigirdienė pasiskubino nutraukti diskusiją ir paragino Tarybos narius išreikšti savo nuomonę, perimti paminklą su visa skola ar ne.

Lėšų ieškos

Ir balsavimo rezultatas nieko per daug nenustebino. Valdančiosios koalicijos nariai vieningai pasisakė UŽ, o opozicijoje esantieji vieningai susilaikė. Tad Savivaldybė įgijo paminklą ir gana apvalią skolelę. Kažkam iš politikų pasmalsavus, iš ko bus atimti minėtieji beveik 77 tūkst. eurų, mat šių metų biudžetas jau senokai suplanuotas, administracijos direktorius Mindaugas Kaunas atsakė, kad teks ieškoti.

O gal ir neteks, jei meras tesės savo pažadą ir valdančiosios daugumos sprendimą apskųs teisėsaugai. Kita vertus, Taryba yra laisva planuoti Savivaldybės biudžetą taip, kaip jai atrodo tinkama, tad sunku įsivaizduoti, kad teisėsauga į tai kištųsi. O gal bus sukurtas dar vienas beprecedentis atvejis?

Kiek vėliau prie posėdžio vėl prisijungęs L. Skierus (ėmus svarstyti paminklo perėmimo klausimą jis nuo diskusijos nusišalino) taip pat paprašė galimybės pasisakyti šia tema.

„Per tą laiką, kol rutuliojosi ši istorija, aš sumokėjau 1,3 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio. Iš tos sumos 1 mln. atiteko Rajono savivaldybei. 10 paminklų būtų išėję... Sutarkim, kad jūs neliesit Plungiškių draugijos, nes tai yra žmonių atgrasimas. Mane kočiokit, jei kažką padariau ne taip. Gal aš turėjau sumokėti 3 mln. eurų mokesčių?“ – klausė jis.