Suskaičiavo, kiek permokėjome už šilumą

Ado­be Stock
Ne­ty­lant gin­čams, kas ir už kiek turėtų ga­min­ti ši­lumą, plun­giš­kiai už ją ge­ro­kai per­mo­ka
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) veiklos apžvalgą. Joje įvardinta, kiek plungiškiai per praėjusius metus permokėjo už šilumą. Suskaičiuota, kad per 2019-uosius UAB „Plungės bioenergija“, pasinaudodama įstatymų spragomis, sau į kišenę įsidėjo 144,5 tūkst. eurų per daug. Šią sumą šiemet šilumos vartotojams ji privalės grąžinti. Tik ar grąžins? Neseniai pasigirdo kalbų, kad įmonė savo darbuotojams įteikė atleidimo lapelius ir traukiasi iš Plungės.

Šilumos aukcione nebedalyvauja

Vietos spauda pernai rudenį rašė, kad „Plungės bioenergija“ suskubo pasinaudoti nauja įstatymais apibrėžta galimybe ir per „Baltpool“ šilumos aukcioną savo gaminamą šilumą Plungės šilumos tinklams pardavė ne už realią, bet už didžiausią leistiną kainą (prilygintą dujų sąnaudoms, nors šilumą ji gamina kūrendama biokurą). Tada skelbta ir tai, kad metams pasibaigus (tiksliau, šių metų gegužę) bus suskaičiuota, kiek dėl tokio įmonės ėjimo va bank gyventojai jai permokėjo. Ir ji privalės žmonėms šią permoką grąžinti.

Kaip „Žemaičiui“ pirmadienį, paaiškėjus VERT-o skaičiavimams, aiškino Plungės šilumos tinklų vadovas Arūnas Tamošauskas, paprastai ši permoka išskaičiuojama iš NŠG aukcione pateikiamo šilumos pardavimo įkainio. Bet situacija Plungėje susidarė išskirtinė, mat „Plungės bioenergija“ praėjusį mėnesį „Baltpool“ šilumos aukcione nebedalyvavo.

„Žinau tik tiek, kad jie nuo birželio stabdo savo veiklą Plungėje, tad VERT-ui teks spręsti, kokiu būdu gyventojams bus grąžinta ta permoka ir koks įpareigojimas šiai įmonei bus pateiktas“, – sakė A. Tamošauskas.

Vis dėlto, jo įsitikinimu, „Plungės bioenergija“ nuo šio įsipareigojimo niekur nepabėgs, o ir nesiruošia to daryti, nes, jo žiniomis, ketina pasinaudoti gauta Europos Sąjungos parama ir savo teritorijoje V. Mačernio gatvėje statyti naują katilinę.

„Jie man įvardijo, kad statybas baigs iki Naujųjų metų. Bet turiu pagrindo abejoti. Savivaldybė yra nusprendusi nebenuomoti jiems kamino, tad jeigu jie turės statyti dar ir savo kaminą, viskas užtruks gerokai ilgiau. Kiek girdėjau, vien tokio statinio poveikio aplinkai vertinimas užtrunka apie metus. Tad pesimistinis variantas būtų toks: mes visus metus ir vandenį šildyti, ir šilumą gaminti turėsime savo dujiniais katilais“, – kalbėjo Plungės šilumos tinklų vadovas.

„Nei mes bankrutuojam, nei traukiamės“

Ar iš tiesų traukiasi iš Plungės, o gal savo veiklą stabdo tik laikinai, „Žemaitis“ teiravosi „Plungės bioenergijos“ savininko Albino Monstavičiaus. Jis patvirtino gandus, kad nuo birželio atleidžiami visi 15 įmonės darbuotojų.

„Kažkas kalbėjo, kad mes bankrutuojam ir paliksim žmones „ant ledo“. Tai visiška netiesa. Nei mes bankrutuojam, nei traukiamės. Tiesiog gavom raštą, kad nuo liepos Plungės šilumos tinklai nebenuomos mums patalpų. Nebetekę savo gamybinės bazės esam priversti atleisti žmones. Tačiau su visais bus atsiskaityta, išmokėtos išeitinės. Gruodį, kai pasistatysim naują katilinę, kas norės iš jų sugrįžti, priimsim. O dabar neturim kitos išeities, kaip tik atleisti visus, nes paprasčiausiai neturėsim iš ko mokėti atlyginimus. Jei jūsų valdžia mano, kad bus geriau, jei tie žmonės liks be darbo, ką aš galiu pakeisti?“ – retoriškai klausė verslininkas.

Jis sakė jau pavargęs kovoti su vėjo malūnais ir vis besikeičiančia rajono valdžios pozicija. Esą dar 2013 metais įmonė pasirengė naujo kamino statybų projektą, bet tada sulaukė rajono valdžios rašto, kad nėra reikalo statyti naują kaminą, nes esamo visiškai užtenka ir Plungės šilumos tinklams, ir „Plungės bioenergijai“.

„Gali būti ir taip, kad mes pasistatysim savo katilinę ir gausim atsakymą, jog jungtis prie Plungės šilumos tinklų kamino negalėsim. Aš dar turiu tą raštą, kad vieno kamino visiškai užtenka abiem bendrovėms. Jeigu reikės, rasiu jį. Kiek metų dirbam Plungėje, visad girdime tik tai, kad „Plungės bioenergija“ – pati blogiausia, kad ji viena dėl visko kalta, kad mūsų pelnai kasmet milijoniniai. Iš kur jie?..“

Abejoja, ar teks grąžinti

Paklaustas, ar jam žinoma VERT-o paskelbta informacija, kad jo valdoma įmonė plungiškiams turės grąžinti 144 tūkst. eurų permoką, A. Monstavičius sakė matęs šiuos skaičius. „Jei reiks, tai ir grąžinsim, bet labai abejoju, ar toks įpareigojimas bus. Kodėl jie nepažiūri, kiek žmonėms sutaupėm ankstesniais metais: 2017, 2018-aisiais? Dabar tiksliai nepamenu, bet lyg ir pusė milijono sutaupyta buvo, yra buvę ir 300 tūkst. eurų. Kodėl tada niekas to neviešino?“

„Žemaitis“ teiravosi ir to, kodėl pernai įmonė savo pagaminamą šilumą „Baltpool“ aukcione nusprendė pardavinėti maksimalia leistina, palyginamaisiais, o ne realiais kaštais pagrįsta kaina, A. Monstavičius sakė negalintis išaiškinti visų kainodaros subtilybių.

„Juk suprantat – kai su mumis nesiskaito niekas, tai ir mūsų požiūris toks... Politikai žiūri į pliką dujų kainą ir šaukia, kad dujomis šildytis bus pigiau. Tai ir pasišildykite mėnesį kitą, tada pamatysite, kiek kainuoja taršos leidimai, užsakomieji dujų pajėgumai... Aišku, už viską mokės ne tie šaukiantieji, bet gyventojai. Tokia politika Lietuvoje.“

Komentarai

zopa    Ket, 2020-05-07 / 13:17
nei jie gražins permokos, nei jie statys, tik žiūri kaip valdiškas patalpas ir kaminą nugyventi, maksimalius pinigus pasiimti ir dingti... Konkurencijos nėra, tai ko nesinaudoti gera proga?

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.