Sutarė: iš bėdos gelbės susidėję

Jur­gi­tos NAG­LIENĖS nuo­trau­ka
„Pa­ramstė ir pa­li­ko“, – sakė K. Lei­šis, ro­dy­da­mas ski­lu­sias sie­nas
„Žemaitis“ ne taip seniai rašė apie Plungėje, Žemaitės gatvėje, gyvenančių Kazimiero ir Reginos Leišių bėdą. Statant tunelį po geležinkeliu, kuris nuo Leišių namo – vos per kelis metrus, skilo namo sienos ir lubos. Nuo šio incidento praėjo jau beveik metai, tačiau sutuoktiniams iki šiol neatlyginta, jie gyvena specialiomis atramomis paramstytame būste.
Nors ir ne labai entuziastingai, Savivaldybės administracija galiausiai nutarė priimti Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) siūlymą Leišiams padarytą skriaudą atlyginti bendrai, susidėjus direkcijai bei Savivaldybei.

Įvykis – nedraudiminis?

Tiesa, šį klausimą gegužės viduryje svarstant Plungės rajono savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėta, esą Savivaldybės kaltė tik ta, kad minėtasis namas yra jos teritorijoje. Kilo klausimų, kodėl žmonėms padarytos žalos neatlygino draudimas, mat statybvietė, kaip reikalauja teisės aktai, buvo apdrausta.

Prie Savivaldybės ir LAKD bendradarbiavimo sutarties projekto grįžus po savaitės, posėdžiaujant Tarybai, šios nariams klausimų nebekilo. Vietos ūkio skyriaus vedėjas Arvydas Liutika kalbėjo Tarybos nariams nusiuntęs juos dominančią informaciją dėl draudimo. Vėliau „Žemaičiui“ pasidomėjus, kokia ta informacija, skyriaus vedėjas atsisakė ją viešinti.

Neliko nieko kito, kaip tik šito klausti pačios direkcijos. Po kiek laiko gavome jos atsakymą.

„Rangovas, vykdydamas darbus pagal pasirašytą sutartį, savo veiklą apdraudžia statybos visų rizikų (CAR) draudimu. Draudžiami statinių statybos bei montavimo darbai, tai užtikrina statinių apsaugą statybos laikotarpiu. Tačiau gyvenamasis pastatas Žemaitės g. 1 yra už statybvietės ribų, todėl šiuo atveju CAR negalioja“, – rašoma direkcijos atsakyme.

Nežino, ar suspės iki žiemos

Kadangi daugiau klausimų dėl draudimo ir dėl pačios bendradarbiavimo sutarties per Tarybos posėdį nebekilo, A. Liutika Tarybos narių paprašė pritarti, kad prie Leišių namo remonto prisidėtų ir Savivaldybė. Jos indėlis – iki 30 tūkst. eurų, direkcijos – 20 tūkstančių. Be to, Savivaldybė turės parengti remonto projektą, atlikti jo ekspertizę, surengti darbų viešąjį pirkimą bei pasirašyti sutartį su rangovu.

O kas bus, jei bendrai sudėtų direkcijos ir Savivaldybės 50 tūkst. eurų namui suremontuoti neužteks? Juk vieno iš tunelio statytojų – AB „Latvijas tilti“ – parengtoje namo remonto sąmatoje buvo įrašyta beveik 100 tūkst. eurų siekianti suma. A. Liutika „Žemaičiui“ teigė į šitą klausimą atsakyti negalintis, nes sutartyje tai nenumatyta. Nežinantis ir to, ar šiais metais pavyks suspėti atlikti visus darbus, ar dar vieną žiemą Leišiams teks praleisti paramstytame name.

Buvo galima numatyti

„Žemaitis“ direkcijos teiravosi ir to, kas kaltas, kad namas skilo. Šios atstovo atsiųstame atsakyme teigiama, esą tame yra pačių namo savininkų kaltės, nes namo pamatai buvo nestabilūs. Esą sienose įtrūkimai fiksuoti dar prieš pradedant tunelio statybą.

„Šiaurinio namo kampo nusėdimas ir plyšių atsiradimas įvyko atlikus visus pagrindinius statybos darbus, plieninių spraustasienių ištraukimo iš grunto metu. Spraustasienės ištraukimo darbai buvo sustabdyti, namo sienos ir lubos paramstytos ir sutvirtintos. Spraustasienės, kurios traukiant „atpalaiduoja“ gruntą, buvo paliktos po žeme. Tai stabilizavo situaciją.

Namo kampo atskilimas yra susijęs su tuo, kad ši namo dalis yra įrengta ant nestabilių ir netvirtų pamatų, kurie neatitinka stiprumo ir standumo reikalavimų (namo savininkas patvirtino, kad namo priestato pamatai epizodiniai, įrengti iš įvairių medžiagų, nevienalyčiai), todėl negali perimti ir tolygiai paskirstyti jiems tenkančių apkrovų. Aišku, spraustasienės traukimo procesas tik išryškino šiuos trūkumus“, – rašoma direkcijos atsakyme.

Vis dėlto lieka neaišku, kodėl buvo nutarta minėtąją spraustasienę kalti taip arti statinio, kuris suręstas „ant nestabilių ir netvirtų pamatų“. Jei rangovai prieš tai užfiksavo kiekvieną sienoje buvusį įtrūkimą, žinojo ir apie pamatų būklę, tai, kas įvyko, nebuvo joks netikėtumas.

Tikriausiai iš anksto suplanuota buvo ir tai, kad Savivaldybė geranoriškai prisiims dalį (netgi didesniąją) kaltės ant savo pečių ir sutiks padengti daugiau nei pusę namo remonto išlaidų. Tikriausiai kitaip ir būti negali, kai vietos valdžia lyg išganymo laukia kiekvieno direkcijos skiriamo euro rajono keliams tvarkyti.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.