Naujausios
Vieniems daugiau pridėjo, kitiems – mažiau
Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja Genovaitė Pečkauskienė pasakojo, kad dėl minimalios mėnesinės algos ir pareiginės algos bazinio dydžio augimo, kitų teisės aktų pasikeitimų nuo 2017 iki 2019 metų Savivaldybės administracijos darbo užmokesčio fondas padidėjo apie 40 procentų.
Bet vertinant skirtinguose skyriuose dirbančiųjų atlyginimus matyti, kad tas augimas buvo labai nevienodas. Bene labiausiai per pastaruosius metus kilo Juridiniame ir personalo administravimo skyriuje dirbančiųjų atlyginimai (augimas – net 61,9 proc., vieno darbuotojo atlyginimo mėnesinis vidurkis „į rankas“ 2019 m. buvo 1084 eurai), ne daug atsiliko Centralizuoto savivaldybės vidaus audito skyriaus darbuotojų atlyginimų augimas (didėjo 58,6 procento – iki vidutiniškai 923 eurų).
O kai kurie skyriai to augimo beveik ir nepajuto. Antai Turto skyriaus algos didėjo vos 4,2 proc. (pernai algų vidurkis čia buvo 912 eurų), Socialinės paramos – 6,4 proc (936 eurai). Nedaug atlyginimai augo ir seniūnijose: Plungės miesto – 4,4 proc. (544 eurai), Žlibinų – 5,3 proc. (543 eurai), Alsėdžių – 6,5 proc. (666 eurai).
Dosniau pridėta dirbantiesiems Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje – čia atlyginimai augo 27,8 procento ir pernai vidutiniškai siekė 718 eurų, Kulių – 26 proc. (726 eurai). Babrungo seniūnijoje atlyginimai didėjo 24,2 proc., tačiau vis tiek liko nedideli, vidurkis – 578 eurai.
Politikams ėmus kalbėti, kad tokios didelės „žirklės“ atrodo negražiai ir nesąžiningai darbuotojų atžvilgiu, G. Pečkauskienė paaiškino, esą kai kuriuose skyriuose pernai ir užpernai daugėjo darbuotojų, todėl atlyginimai nekilo taip sparčiai (paminėtas Turto skyrius). O seniūnijose esą daugelis dirba pagal darbo sutartis už minimalią algą, kai kurie – ir nevisu etatu, todėl uždirba gerokai mažiau nei valstybės tarnautojai (pastariesiems atlyginimas auga dar ir dėl darbo stažo).
„Vestuvių lyg nedaugėja, o atlyginimai – vieni didžiausių“
Komiteto narys Marijus Kaktys nusistebėjo, kad dirbančiųjų Civilinės metrikacijos skyriuje atlyginimai – vieni didžiausių (pernai jo vienam darbuotojui per mėnesį vidutiniškai išmokėta po 953 eurus) ir lenkia net dirbančiųjų Viešųjų pirkimų (798 eurai) bei Vietos ūkio (725 eurai) skyriuose.
„Vestuvių lyg nedaugėja, o atlyginimai ten vieni didžiausių. Kodėl taip yra?“ – stebėjosi politikas. Ne taip seniai kalbėta apie būtinybę stiprinti tiek Viešųjų pirkimų, tiek Vietos ūkio skyrius, mat projektų įgyvendinama daug, darbo krūvis didelis, o su kai kuriais darbais net nespėjama laiku, todėl prarandamas finansavimas vieniems ar kitiems projektams. Tada akcentuota, kad pritraukti gerus specialistus į tuos skyrius – labai sudėtinga. Pamačius jiems siūlomus atlyginimus turbūt nereikėtų tuo stebėtis.
Bet, kaip aiškino Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ilona Meškauskienė, Civilinės metrikacijos skyriuje dirbančios specialistės atlieka valstybės deleguotas funkcijas, lėšos jų atlyginimams skiriamos iš Vyriausybės biudžeto, be to, papildomai mokama ir už darbo stažą. O minėtuose kituose dviejuose skyriuose esą specialistų kaita – didesnė, čia dirba jaunesni, darbo stažo dar nesukaupę asmenys, be to, dalis jų dirba pagal darbo sutartis (ne kaip valstybės tarnautojai), dėl to ir uždirba mažiau.
Išgirdusi tai, vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė užsiminė, esą reikėtų atsisakyti ankstesnės praktikos, kai žmonės priimami dirbti neva laikinai pagal darbo sutartį, pažadant jiems valstybės tarnautojo pareigybę, tačiau jos taip ir nesulaukiama metų metais.
Laukia konkrečių veiksmų
Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas sulaukė klausimų, ar, jo manymu, Savivaldybė nėra per daug išpūsta ir ar nėra galimybių mažinti etatų (per pastaruosius metus jų tik daugėjo ir dabar didžiausias leistinas etatų skaičius yra 244).
„Situaciją analizuojam. Yra galimybių mažinti, nes daug kur žmonės dar dirba 0,5 ar 0,25 etato, nors mokesčius reikia mokėti kaip už visus etatus. Ypač seniūnijose tas paplitę“, – aiškino direktorius.
Jo paprašyta rudeniop pateikti ataskaitą, ką konkrečiai ketinama nuveikti tuo klausimu. Tiesa, I. Meškauskienė sakė nemananti, jog Plungės rajono savivaldybės administracija yra per didelė. Pasak jos, kaimyninėje Telšių savivaldybėje yra 86-iom pareigybėm, o Mažeikių – net 140-čia pareigybių daugiau. Be to, pridūrė, kad nors dabar Plungės savivaldybei Tarybos sprendimu leista išlaikyti 244 etatus, ne visi jie yra užimti. Esą kai kurių laisvų pareigybių darbai perleidžiami kitiems darbuotojams ir šie mielai jų imasi, mat taip suteikiama galimybė uždirbti daugiau.