Naujausios
Aiškino nesuprantantis, kuo kaltinamas
Atvykęs į Klaipėdos apygardos teismą D. Preibys tikino nepripažįstantis savo kaltės ir nesuprantantis, kodėl apskritai yra kaltinamas tokiais dalykais. Buvęs seniūnas neslėpė, jog vienas seniūnijos darbininkų pernai rugpjūtį ir rugsėjį jo statomame name Kaušėnų kaime klijavo klinkerio plyteles, tačiau tikino, jog už šį darbą su juo atsiskaitė, tad esą jei kažkas ir patyrė turtinę naudą iš šio sandėrio, tai tik minėtasis darbininkas.
Priminsime, kad ši skandalinga istorija į viešumą iškilo ir per visą Lietuvą plačiai nuskambėjo praėjusių metų spalio pradžioje, po „Žemaityje“ išspausdintos publikacijos „Seniūno vila kyla ir valstybės lėšomis“.
Tąkart joje paviešinta, kad rugsėjo 30 dieną Mokesčių inspekcijai, policijai ir žurnalistams apsilankius D. Preibio privačiose valdose Kaušėnų kaime, Babrungo gatvėje, čia rasti besidarbuojantys du seniūnijos darbininkai. Vienas jų, prisistatęs Algimantu, pasakojo, kad iki pietų trynėsi seniūnijoje, tačiau lietus pylė kaip iš kibiro ir dirbti nebuvo ko, tad seniūnas ir pasiūlęs pasidarbuoti jo darže – nurauti morkas. Tą darantis vyras ir buvo užtiktas tikrintojų.
Antrasis seniūnijos darbininkas plušėjo ne darže, o prie baigiamo statyti Preibių namo – klinkerio plytelėmis klijavo jo fasadą. Virgilijus aiškino, kad yra įdarbintas seniūnijoje pagal Užimtumo didinimo programą, tačiau ne viešąsias erdves tvarko, kaip turėtų, o gražina seniūno namą.
Tiesa, vyras pabrėžė, kad vis dėlto kelias dienas šienavo pakeles, kaip ir priklauso, o tada D. Preibio buvo pavadintas prie statybų. Paklaustas, ar už šį darbą seniūnas jam moka papildomai, atsakė, kad ne. Esą gaunantis iš valstybės minimalų atlyginimą už „viešuosius darbus“, o seniūnas tik pavalgyti duodantis.
Susidomėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba
Po šios istorijos paviešinimo D. Preibys aiškino, kad tai tėra didelis nesusipratimas, ir žadėjo pateikti savąją įvykių versiją, bet netrukus Savivaldybės administracijai įteikė prašymą atleisti jį iš seniūno pareigų. Vis dėlto tai nepadėjo pabėgti nuo atsakomybės – netrukus Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo tyrimą dėl šio įvykio. O praėjusią vasarą visa bylos medžiaga, kurios – net keli tomai, perduota Klaipėdos apygardos teismui.
Antradienį į pirmąjį teismo posėdį su savo advokatu Mariumi Navicku atvykęs D. Preibys sakė, kad šiuo metu yra bedarbis. Ir praėjusių metų liepą, rugpjūtį bei rugsėjį, kuomet ir kilo triukšmas dėl jo kieme plušėjusių seniūnijos darbininkų, dalį laiko atostogavo, dalį turėjo nedarbingumą dėl ligos, dar dalyvavo mokymuose, tad nuo darbinių reikalų esą buvo nutolęs.
Apklausiamas buvęs seniūnas prisiminė žinojęs, kad į seniūniją tartis dėl darbo buvo atsiųstas Virgilijus V. Tikino jo iki tol nepažinojęs, todėl telefonu minėtąjį asmenį kalbinusios raštvedės teiravęsis, ar šis žmogus sutinkantis dirbti sezoninius darbus, ar yra tam pajėgus. Gavęs teigiamą atsakymą sutiko, jog Savivaldybės administracija sudarytų su šiuo asmeniu terminuotą darbo sutartį. Tai ir buvo padaryta liepos pabaigoje.
Dar D. Preibys prisiminė vėliau kažkokiu būdu sužinojęs, jog Virgilijus moka klijuoti klinkerio plyteles. O išgirdęs apie jo sunkią finansinę situaciją esą ir pasiūlęs padirbėti papildomai po darbo valandų.
„Kai tas pokalbis įvyko, buvo rugpjūčio antra pusė. Plyteles pirkau to mėnesio 22 dieną. Kol jas pristatė, praėjo dar kelios dienos, tai klijuoti jas pradėjo mėnesio pabaigoj tik“, – tikino D. Preibys.
Reikalauja žalos atlyginimo
Vis dėlto kaltinamasis aktas byloja ką kitą. Kaip pagarsino prokurorė Inga Mačiulienė, D. Preibys kaltinamas tuo, kad pernai nuo liepos 29 d. iki rugsėjo 30 d., tiksli data ir vieta nenustatyta, būdamas Nausodžio seniūnu, nurodė seniūnijos darbininkui Virgilijui V. savo sodyboje Kaušėnų kaime atlikti įvairius darbus bei siekė sudaryti įspūdį, kad šis asmuo ir toliau darbuojasi seniūnijoje. Be to, seniūnas kaltinamas, kad minėtuoju laikotarpiu neinformavo Savivaldybės apie Virgilijaus V. nedirbtą laiką, suklastojo šio asmens darbo apskaitos žiniaraščius ir pateikė juos Savivaldybei.
Ikiteisminio tyrimo metu suskaičiuota, kad už tą laikotarpį, kai Virgilijus V. dirbo ne seniūnijai, o D. Preibiui, Savivaldybė jo darbo užmokesčiui bei mokesčiams išmokėjo 1411 eurų bei 37 centus. Būtent tokia suma įrašyta ir Savivaldybės civiliniame ieškinyje, kuriuo siekiama išsireikalauto iš buvusio seniūno patirtos žalos atlyginimą.
Nematė dirbančio nei seniūnijai, nei seniūnui
Pats D. Preibys teisme aiškino, jog nebuvo jokio sutarimo, kad Virgilijus jo valdose darbuosis darbo dienomis ir valandomis. Bandomas išklausti, kada matydavo darbininką plušant savo valdose, buvęs seniūnas traukė pečiais.
„Tikrai nefiksavau to, nekontroliavau jo. Nebuvo jokių susitarimų ar terminų, per kiek turi išklijuoti. 8-ą ryto man išvykstant į darbą jo tikrai nebūdavo. Pietų metu ar rasdavau? Gal buvo vienas ar du kartai, kai grįžęs mačiau, ne daugiau“, – dėstė jis.
„Ar grįžęs per pietus į savo sodybą ir pamatęs ten besidarbuojantį Virgilijų neklausėt, kodėl jis ne darbe?“ – teiravosi prokurorė. „Tikrai ne. Gal jam prireikė kažko atvažiuot, gal ką pamiršęs buvo. Aš nemačiau jo ten dirbančio per pietus, o tik šiaip būnantį“, – nutęsė kaltinamasis.
O klausiamas apie Virgilijaus V. darbą seniūnijoje D. Preibys aiškino, kad šiam asmeniui buvo priskirta tvarkyti teritoriją prie žydų žudynių vietos Kaušėnuose – pirmadieniais ir penktadieniais surinkti šiukšles. Kitomis dienomis, spėliojo buvęs seniūnas, šiam darbininkui galėjo būti nurodyta tvarkyti viešąsias erdves Prūsaliuose, kur jis gyvena.
D. Preibys dėstė, kad kiekvieną rytą atvykti į seniūniją Virgilijui nebuvo reikalo. O ir nudirbtų valandų esą skaičiuoti nebuvo mados. Užtekdavo matyti, kad paskirti darbai atlikti. Esą ne kartą pats pravažiavo pro memorialą Kaušėnuose ir pasidžiaugė, jog viskas tvarkinga, šiukšlių nėra. Iš to ir sprendęs, kad darbininkas puikiai tvarkosi su jam paskirtomis užduotimis.
Nusiskundimų nebuvo
Paklaustas, kas seniūnijoje turėjo kontroliuoti, ar Virgilijus dirba jam paskirtus darbus ir kiek dirba, teisiamasis iš pradžių aiškino, kad tai turėjo būti šį asmenį įdarbinusio Savivaldybės administracijos direktoriaus rūpestis. Tiesa, vėliau pasitaisė, kad darbininkų kontrolė buvo pavesta seniūnijos specialistui Algirdui Puidokui. Jis esą ir turėjo informuoti tiek Savivaldybę, tiek ir seniūną, kad kažkuris iš darbininkų laiku neatvyksta arba nedirba, tačiau jokių pastabų dėl to esą nei iš A. Puidoko, nei iš aplinkinių buvo.
Prisimindamas tą dieną, kai tikrintojai jo valdose aptiko ne tik Virgilijų, bet ir kitą seniūnijos darbininką, buvęs seniūnas dėstė, kad tądien labai lijo. Iki pietų darbininkai esą bandė kapoti malkas, tačiau sušlapo, todėl buvo nutarta juos paleisti namo.
„A. K. parsivežiau į savo sodybą, kad apstojus lyti jis galėtų nueiti į šalia esančią rekreacinę teritoriją aprinkti šiukšlių“, – tikino kaltinamasis. Ir pridūrė Virgilijaus tą dieną nematęs. Todėl labai nustebęs, kad iškviestas tikrintojų jį rado savo kieme.
Toliau byla bus nagrinėjama spalį. Nutarta į kitą posėdį kviesti apklausti seniūnijos specialistus, kad šie papasakotų, kaip buvo organizuojami viešieji darbai seniūnijoje, kai šiai dar vadovavo D. Preibys.