Trupino trupino, kol visai be nieko paliko

Ne­ži­nia, ru­de­ni­nės dar­ga­nos ar švel­naus po­sė­džiui pir­mi­nin­kau­jan­čios vi­ce­me­rės bal­so pa­veik­ti, po­li­ti­kai po­sė­dy­je da­ly­va­vo ga­na van­giai, ret­kar­čiais tars­te­lė­da­mi, kad pri­ta­ria vie­nam ar ki­tam per­skai­ty­tam spren­di­mui. O ga­liau­siai ir pa­si­sa­ky­ti, kad pri­ta­ria, jė­gų ir no­ro ne­be­li­ko, tad ne­beap­si­ken­tu­si A. Beier­le-Ei­gir­die­nė šūk­te­lė­jo: „Bent pa­link­sė­kit, ger­bia­mi Ta­ry­bos na­riai!“

Tik dar­bot­var­kės klau­si­mams be­bai­giant iš­sek­ti šioks toks su­ju­di­mas at­si­ra­do. Kaip ir rei­kė­jo ti­kė­tis, at­mos­fe­rą įkai­ti­no pra­dė­tas svars­ty­ti Plun­gės ši­lu­mos tink­lų va­do­vo Arū­no Ta­mo­šaus­ko pa­teik­tas pra­šy­mas pri­tar­ti, kad įmo­nė už­sa­ky­tų Plun­gės mies­to Lentp­jū­vės ir V. Ma­čer­nio gat­vių cent­ri­nio šil­dy­mo sis­te­mų su­jun­gi­mo tech­ni­nį pro­jek­tą. Kar­tu bu­vo pra­šo­ma iš ki­tų me­tų Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to ap­mo­kė­ti pu­sę šio pro­jek­to iš­lai­dų.

Kol neį­vy­ko vie­ša­sis pir­ki­mas, nė­ra aiš­ku, kiek šis pro­jek­tas kai­nuos. Per Ūkio, eko­lo­gi­jos ir kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­dį A. Ta­mo­šaus­kas kal­bė­jo, kad, pre­li­mi­na­riais skai­čia­vi­mais, jis ga­li at­siei­ti 30 tūkst. eu­rų, o gal ir dau­giau.

Mi­nė­to­jo ko­mi­te­to na­riai, ap­svars­tę pra­šy­mą, Ta­ry­bai de­le­ga­vo sa­vo siū­ly­mą prie šio pro­jek­to pa­ren­gi­mo pri­si­dė­ti ne dau­giau kaip 15 tūkst. eu­rų. Dar skep­tiš­kiau į Plun­gės ši­lu­mos tink­lų pra­šy­mą pa­žiū­rė­jo Eko­no­mi­kos, fi­nan­sų ir biu­dže­to ko­mi­te­to na­riai. Jų siū­ly­mas bu­vo šiam rei­ka­lui iš Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to skir­ti tik 10 tūkst. eu­rų.

Nors A. Ta­mo­šaus­kas kal­bė­jo, kad įmo­nės fi­nan­si­nė pa­dė­tis – ne­pa­vy­dė­ti­nai sun­ki, ir kad jai pa­čiai bū­tų per sun­ku, o gal net ir neį­ma­no­ma pa­čiai ap­mo­kė­ti vi­sas pro­jek­to pa­ren­gi­mo iš­lai­das, ko­mi­te­to na­riai sa­vo nuo­mo­nės ne­kei­tė.

Dar įdo­miau rei­ka­lai su­si­klos­tė šį klau­si­mą pra­dė­jus svars­ty­ti Ta­ry­bo­je.Vos jį pri­sta­čius, pa­si­gir­do Ta­ry­bos na­rio Ma­ri­jaus Kak­čio siū­ly­mas prie tech­ni­nio pro­jek­to pa­ren­gi­mo Sa­vi­val­dy­bei ne­pri­si­dė­ti vi­sai.

Ži­ba­lo į ug­nį šliūkš­te­lė­jo ir pro­gos pa­kri­ti­kuo­ti Plun­gės ši­lu­mos tink­lų veik­lą ne­pra­lei­džian­tis Ta­ry­bos na­rys Liu­das Skie­rus.

Jis gar­siai nu­si­ste­bė­jo, kad A. Ta­mo­šaus­kas, ma­tyt, yra ta­pęs „Plun­gės bioe­ner­gi­jos“, ku­riai pa­sta­ruo­ju me­tu me­ta­mi vi­si kal­ti­ni­mai dėl to, kad plun­giš­kiai už ši­lu­mą mo­ka be­ne bran­giau­siai ša­ly­je, ad­vo­ka­tu. Po­li­ti­kas pa­sa­ko­jo, esą Plun­gės ši­lu­mos tink­lų di­rek­to­rius praė­ju­sią sa­vai­tę į Sa­vi­val­dy­bę at­ne­šė „Plun­gės bioe­ner­gi­jos“ pra­šy­mą 7-eriems me­tams jai iš­nuo­mo­ti ka­ti­li­nės V. Ma­čer­nio gat­vė­je ka­mi­ną.

Pak­laus­tas, ar tai tie­sa, pa­ts A. Ta­mo­šaus­kas sa­kė jo­kio raš­to į Sa­vi­val­dy­bę ne­ne­šęs. Tie­sa, ga­vęs jį iš „Plun­gės bioe­ner­gi­jos“, kaip ga­vę ir me­ras bei Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius.

Kai klau­si­mai ir nuo­mo­nės iš­se­ko, atė­jo me­tas bal­suo­ti, pri­si­dė­ti Sa­vi­val­dy­bei prie tech­ni­nio pro­jek­to pa­ren­gi­mo ar ne. Pir­muo­ju bal­sa­vi­mu bu­vo at­mes­tas Eko­no­mi­kos, fi­nan­sų ir biu­dže­to ko­mi­te­to siū­ly­mas skir­ti tam 10 tūkst. eu­rų. O kai su­si­ruoš­ta bal­suo­ti už tai, kad įmo­nė pro­jek­tą reng­tų be Sa­vi­val­dy­bės pri­si­dė­ji­mo, žo­džio pa­pra­šė Ta­ry­bos na­rys To­mas Rau­dys.

Jis pri­mi­nė, kad Plun­gės ši­lu­mos tink­lai yra už­da­ro­ji ak­ci­nė bend­ro­vė, ir, kaip jai tvar­ky­tis su sa­vo fi­nan­sais, spren­džia ne Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba, o įmo­nės val­dy­ba. Tad pa­sta­ro­sios ga­lioms ir nu­spręs­ti, už­sa­ky­ti tą tech­ni­nį pro­jek­tą ar ne. Juo­lab kad jau aiš­ku, jog Sa­vi­val­dy­bė prie to ne­pri­si­dės.

Vis dėl­to į to­kį T. Rau­džio išaiš­ki­ni­mą nu­tar­ta ne­rea­guo­ti ir Ta­ry­bos na­riai pa­ra­gin­ti ba­luo­ti. Iš­reikš­da­mas ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, T. Rau­dys bal­sa­vo... ko­jo­mis, pa­lik­da­mas sa­lę. O li­ku­sių­jų dau­gu­ma pa­si­sa­kė už tai, kad Plun­gės ši­lu­mos tink­lai už­sa­ky­tų dvie­jų tra­sų su­jun­gi­mo tech­ni­nį pro­jek­tą, bet už jį at­si­skai­ty­tų pa­ti, iš sa­vo fi­nan­sų.

Po to­kios bal­sa­vi­mo baig­ties Plun­gės ši­lu­mos tink­lai pa­puo­lė į ga­na keb­lią si­tua­ci­ją. No­ri įmo­nė to ar ne­no­ri, ga­li ar ne­ga­li, mi­nė­tą­jį tech­ni­nį pro­jek­tą už­sa­ky­ti pri­va­lės – juk Ta­ry­bos spren­di­mus rei­kia vyk­dy­ti. Ir dar pa­ti tu­rės už jį su­mo­kė­ti. O juk jei šis klau­si­mas bū­tų bu­vęs pa­lik­tas spręs­ti įmo­nės val­dy­bai, grei­čiau­siai jo­kio konk­re­taus spren­di­mo dar il­gai ne­bū­tų su­lauk­ta.

O T. Rau­džio ban­dy­mas įmo­nei mes­ti gel­bė­ji­mo­si ra­tą nie­ko per daug ne­nus­te­bi­no. Juk mi­nė­tų­jų dvie­jų tra­sų su­jun­gi­mas gal­būt už­kirs­tų ke­lią jo bend­ra­par­tie­čio va­do­vau­ja­mos „Plun­gės bioe­ner­gi­jos“ ka­ra­lia­vi­mui. Ne­sun­ku pri­si­min­ti, kad to­kių gra­žiu ges­tų li­be­ra­lai Plun­gės ši­lu­mos tink­lų ir neats­ki­ria­mai su jais su­si­žie­da­vu­sios „Plun­gės bioe­ner­gi­jos“ at­žvil­giu pa­ro­dė ne vie­ną. Tik po­li­ti­niai vė­jai šį­kart pu­čia iš ki­tos pu­sės, ir vi­si ban­dy­mai elg­tis se­nu pa­pra­ti­mu taip ir lie­ka tik ban­dy­mais.