Naujausios
„Dar šito mums betrūko“, – nelinksmai atsiduso vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė, trečiadienio pavakarę Savivaldybėje surengus Ekstremalių situacijų komisijos posėdį.
Apie susidariusią situaciją susirinkusiesiems papasakojo Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos (VMVT) Telšių departamento Plungės skyriaus vedėjas Alvydas Montvydas. Jis informavo, kad minėtojo kaimo gyventojas, savo reikmėms laikęs 5-ias kiaules, apie nugaišusią vieną jų veterinarijos gydytojui pranešė sekmadienio vakarą.
Nuvykus į vietą buvo paimti ne tik kritusiosios organai, bet ir likusių keturių tame ūkyje laikytų kiaulių kraujo mėginiai. Ištyrus juos kitą dieną gautas atsakymas, kad afrikiniu kiaulių maru serga visos penkios kiaulės.
Netrukus nugaišo ir dar dvi kiaulės, tad veterinarijos specialistams liko numarinti du likusius gyvulius. Jų ir anksčiau kritusių kiaulių palaikai buvo saugiai užkasti, patalpos dezinfekuotos. Ūkininkas savo gyvulius buvo deklaravęs, tad galės kreiptis dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Tiesa, prieš tai turės įsipareigoti bent metus kiaulių nebeauginti.
A. Montvydas už operatyvią pagalbą dėkojo Plungės rajono policijos komisariatui, šalia ūkio trečiadienį įrengusiam laikiną policijos postą ir saugojusiam teritoriją nuo pašalinių asmenų judėjimo. Maro plitimo zona buvo pažymėta specialiais įspėjamaisiais ženklais.
Paklaustas, kokių veiksmų bus imamasi toliau, VMVT Plungės skyriaus vadovas aiškino, kad tarnybos specialistai privalo per 7-ias dienas aplankyti visus trijų kilometrų spindulių esančius kiaulių augintojus, patikrinti, ar jų deklaruoti duomenys apie turimus gyvulius yra teisingi, bei paaiškinti jiems nuo šiol taikomus apribojimus.
Pagrindiniai jų: draudžiama atsivežti ir išvežti naminių gyvulių (neribojamas tik tranzitinis gyvulių pervežimas per tą teritoriją), norėdamas paskersti gyvulį savo reikmėms, jo augintojas apie tai privalo informuoti VMVT. Tarnybai visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403 būtina pranešti ir apie sunegalavusias ar nugaišusias kiaules. Specialistai taip pat tikrins, ar kiaulių augintojai laikosi būtinų biologinio saugumo priemonių.
Esant AKM rizikai, būtina saugoti gyvulius nuo bet kokio galimo kontakto su pašaliniais asmenimis, kitais gyvūnais, nešerti kiaulių termiškai neapdorotais pašarais ir virtuvės atliekomis. Einant į tvartą pasikeisti avalynę, darbo drabužius, naudoti tik kiaulių šėrimui ir priežiūrai skirtą inventorių, laikytis asmeninės higienos ir reguliariai plautis rankas.
Tarnyba visų prašo ir pranešti jai apie miške ar laukuose rastus kritusius šernus. Tokių paskutiniu metu užfiksuotas jau ne vienas. Liepos 23-iąją 10-ies kilometrų spinduliu nuo Visvainių kaimo rasti du nugaišę šernai, 28-ąją – dar trys. Tad Žemaitijos nacionalinio parko teritorija dabar yra laikoma gamtiniu afrikinių kiaulių maro židiniu.
VMVT šiuo metu atlieka tyrimą – bandoma išsiaiškinti, kokiu būdu virusas galėjo patekti į visvainiškio tvartą. Vis dėlto, kaip sakė A. Montvydas, didelių staigmenų čia nesitikima, nes paprastai užkratas į ūkį patenka iš gamtos – su pašaru arba būna pernešamas ant batų. Dėl to gyventojų prašoma susilaikyti nuo vaikščiojimo po miškus, nuo uogavimo ir grybavimo, ypač Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje.
Išklausiusi jai pateiktą informaciją, Savivaldybės ekstremalių situacijų komisija, vadovaujama Savivaldybės administracijos direktoriaus Mindaugo Kauno, nusprendė Platelių, Alsėdžių, Žemaičių Kalvarijos, Paukštakių ir Babrungo seniūnijose nuo liepos 29 dienos skelbti ekstremalią situaciją. Jei naujų protrūkių ūkiuose nebebus, ekstremali situacija bus atšaukta po 40-ies dienų.
VMVT duomenimis, šiuo metu rajone yra 170 smulkių ūkių, kuriuose – apie 500 kiaulių. Stambių kiaulių augintojų nebėra. Jau kurį laiką tuščios ir didžiosios ūkininko Kazimiero Baginsko kiaulidės Kuliuose bei Varkaliuose. Kaip sakė A. Montvydas, šis ūkininkas kiaulių nebelaiko, atsiveža jų tik į skerdyklą.
