Naujausios
Atmosfera įkaito
Praėjusį trečiadienį Plungės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje ėmus svarstyti, perimti tokią „dovanėlę“ ar palikti ją Plungiškių draugijai, atmosfera įkaito akimirksniu. Posėdžiauta, kaip įprasta dabar, – nuotoliniu būdu, tačiau tai nesutrukdė politikams paleisti vienas kitam pliūpsnio „gražių“ žodelių ir „palinkėjimų“.
Komiteto pirmininkui Adomui Zamulskiui pristačius klausimo esmę, kitas komiteto narys Liudas Skierus pranešė nusišalinantis nuo jo svarstymo ir išjungiantis kamerą, mat yra Plungiškių draugijos prezidentas. Remdamasi būtent jo pasirašytu prašymu Savivaldybės administracija parengė sprendimo projektą pakeisti dar 2015 metų Tarybos sprendimą, kuriuo buvo nutarta Savivaldybei prie paminklo pastatymo prisidėti iki 25 tūkstančių eurų.
Skola – ne žaizda, neužgijo
Jei ketvirtadienį posėdžiausianti Taryba pritars, nauju sprendimu Savivaldybė įsipareigos prie projekto prisidėti gerokai svariau – jau iki 97 tūkst. eurų, o tai sudarys 75 procentus visos projekto vertės.
Savivaldybės interneto svetainėje ir dabar nesunkiai galima rasti minėtąjį 2015 metų gruodžio 23 dienos Tarybos sprendimą. Jame dėstoma, kad sumanymą įamžinti Plungėje kurį laiką gyvenusio ir muzikos mokslus krimtusio M. K. Čiurlionio atminimą žadama įgyvendinti susimetus Savivaldybei (ji įsipareigojo padengti 30 proc. projekto išlaidų, t.y. iki 25 tūkst. eurų), Vyriausybės kanceliarijai (žadėjusiai padengti antrą tiek išlaidų – taip pat 30 procentų) bei Plungiškių draugijai (jos dalis – likę 40 procentų, t. y. 58 tūkst. eurų).
Šiandien aišku, jog minėtasis dokumentas tebuvo graži svajonė. Iš tikrųjų Vyriausybės kanceliarija vietoj žadėtų 25-ių tūkst. eurų skyrė tik 5. Jei Taryba sutiks, jog iš Savivaldybės biudžeto būtų dengiama 75 proc. projekto išlaidų (iki 97 tūkst. eurų), nesunku suskaičiuoti, jog pačios Plungiškių draugijos indėlis statant šį objektą irgi buvo gerokai mažesnis, nei žadėta, – siekė apie 29 tūkst. eurų.
Sprendimo perimti paminklą projekte rašoma, kad 2018 m. pastatyto paminklo vertė – 130,7 tūkst. eurų. Esą didžioji dalis šios sumos (125,9 tūkst. eurų) išleista paminklinei skulptūrai, 1,7 tūkst. eurų kainavo įrengti vandentiekio, dar 3 tūkst. – nuotekų tinklus.
Dokumento pabaigoje įrašytas ir ginčą įplieskęs sakinys: „Perduodamo turto kreditinis įsiskolinimas UAB „Inovasola“ 2020 m. kovo 27 d. sudaro 76 829 eurų“.
„Konservatorių stuburas jau sulaužytas“
Matyt, nujausdama, kad meras Audrius Klišonis šiuo klausimu yra parengęs ugningą kalbą, jo pavaduotoja Asta Beierle-Eigirdienė pasiskubino užbėgti už akių ir komiteto narius paragino pagaliau užbaigti šią antrus metus besitęsiančią negražią istoriją.
„Paminklas stovi, visi džiaugiamės ir didžiuojamės juo. Jis yra ne kieno kito, kaip plungiškių. Susitarti reikėjo daugiau nei prieš metus ir apmokėti tą skolą. Imkimės proto ir pagaliau pabaikim šitą ginčą. Nesuteikim paminklą stačiusiai įmonei galimybės už skolas vieną dieną jį išsivežti“, – ragino vicemerė.
Žodžio paprašęs meras savo pavaduotojai priminė, kad anksčiau ji buvo kitos nuomonės. „Gal ir buvau. Tačiau po susitikimo su rangovais paaiškėjo daug detalių apie jūsų buvusį susitarimą. Dėl to mano nuomonė ir pasikeitė“, – atsikirto ji.
Vis dėlto meras pateikė kitokią šio persigalvojimo versiją. „Iš to, ką matau, susidaro nuomonė, kad konservatorių, o ko gero – ir valstiečių stuburas jau yra sulaužytas. Jiems reikia nulenkti galvą prieš „Vieningos Plungės“ lyderį Liudą Skierų, iš kurio Savivaldybė dabar yra verčiama nusipirkti anksčiau padovanotą paminklą. Tai yra sąžinės išbandymas. Ar jūs šiuo savo sprendimu įteisinsit praktiką, kad tie, kurie dovanoja dovaną, vėliau turi teisę reikalaut nupirkt ją už mokesčių mokėtojų pinigus? Tai yra nesąžininga, juolab kad Savivaldybė iki paskutinio cento įvykdė savo ankstesnį įsipareigojimą“, – priminė A. Klišonis.
Pakeitė taktiką
Kitą dieną „Žemaitis“ susisiekė su diskusijoje nedalyvavusiu L. Skierumi bei pasiteiravo, kaip atsitiko, kad susidarė tokia skola?
„Dar prieš statant paminklą buvo sutarta, jog Savivaldybė savo lėšomis įrengs jam pagrindą, o draugija sumokės už antžeminę dalį. Ne kartą kreipiausi į Savivaldybę, kad ji skirtų lėšų užbaigti pradėtus darbus, tačiau atsakymas visada būdavo neigiamas. Šiemet nutarėm imtis kitokios taktikos. Pateikėm Savivaldybei prašymą perimti paminklą. Jis yra ne Liudo Skieraus ir ne plungiškių draugijos. Jis yra Plungės bendruomenės. O Plungiškių draugija yra visuomeninė organizacija. Ji neturi jokio kapitalo, kad galėtų visiškai atsiskaityti su rangovu“, – kalbėjo politikas ir verslininkas.
Galutinį sprendimą, perimti paminklą kartu su skola ar ne, priims ketvirtadienį posėdžiausianti Taryba. Nors, žinant, kad daugumą joje turi „Vieningos Plungės“, konservatorių bei „valstiečių“ atstovai, nesunku numanyti, koks tas sprendimas bus.
Neaišku tik, kokioj „kišenėj“ Savivaldybė ieškos pinigų minėtajai skolai grąžinti, nes formuojant biudžetą lėšų tam nebuvo numatyta. O ir numatytų kai kurių išlaidų ko gero teks atsisakyti, mat dėl koronaviruso pandemijos bei karantino metus tikriausiai teks užbaigti su nemenka skyle Savivaldybės biudžete.
