Naujausios
Sveikinimo kalbos ir padėkos
Renginio metu Globos centro vedėja Jolanta Zaburienė visiems susirinkusiesiems atskleidė, kad prie šio labai reikalingo sensorinio kambario vaikams atsiradimo prisidėjo naujai sutikti geros valios žmonės. Be jų prisidėjimo ir visokeriopos pagalbos vargu ar būtų pavykę įgyvendinti šį sumanymą.
Praėjusių metų gegužės mėnesį su J. Zaburiene susisiekė pažįstama moteris Dovilė Žvalionienė, gyvenanti Vilniuje. Moteris pasiteiravo, gal Plungės socialinių paslaugų centras turi kokią viziją ar norą, galbūt svarsto galimybę įrengti šioje įstaigoje kažką tokio, kas galėtų padėti vaikams, neįgaliesiems ar seneliams.
J. Zaburienė, pasitarusi su savo komanda, D. Žvalionienei netrukus papasakojo idėją apie sensorinį kambarį, kuris būtų naudingas mažiesiems rajono gyventojams, besilankantiems psichologės kabinete.
„Gegužės mėnesio pabaigoje sulaukėme Gregorio ir Katerinos Šulcų, Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios religinės bendruomenės atstovų. Gregoris ir Katerina labai šiltai ir draugiškai bendravo su mumis, sutarėme, kad galime rašyti projektą dėl sensorinio kambario įkūrimo. Projektą liepos mėnesį patvirtino ir galiausiai, šiek tiek lengviau atsikvėpusios, su psichologe Kristina Markauskaite leidomės į priemonių paieškas. Sutarėme, kad aš imsiuos organizacinių reikalų, o ji dirbs su vaikais, tad turi padėti renkant priemones“, – pasakojo J. Zaburienė.
Bendri darbai vaikų labui
Už visas reikalingas priemones, aukštos kokybės sensorinę įrangą, žaislus, kiliminę dangą ir edukacines priemones Plungės socialinių paslaugų centras nuoširdžiai dėkojo UAB „Slaugivita“.
Kambario atidarymo metu sveikinimo žodį taręs Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios Klaipėdos skyriaus prezidentas Mindaugas Turauskis papasakojo, kad jų organizacijos tikslas yra ne tik dvasiniai reikalai, bet ir pagalba kitiems žmonėms.
„Mes esame nuoširdžiai dėkingi už jūsų pakvietimą, bet labiausiai džiaugiamės šios įstaigos pasiryžimu imtis prasmingų darbų ir ištiesti pagalbos ranką vaikams. Dėkoju, kad leidote mūsų bažnyčios nariams atvykti ir pamatyti jūsų rankomis sukurtą grožį, būti jūsų įstaigos dalimi“, – kalbėjo M. Turauskis.
Socialinių paslaugų centro psichologė K. Markauskaitė papasakojo, kad šioje įstaigoje yra dirbama su vaikų sensorine integracija. Anot jos, šis kambarys atneš didžiulės naudos tiems vaikams, kurie turi raidos ar autizmo, elgesio ir emocijų sutrikimų, kurie patiria nerimą ar depresiją. „Tai yra fantastiška dovana visam centrui. Tariu jums nuoširdų ačiū už jo atsiradimą“, – dėkojo psichologė.
Socialinių paslaugų centro direktorė Odeta Misiūnienė džiaugėsi, kad šio projekto naudą pajus būtent vaikai.
„Mes dažnai mėgstame sakyti, kad vaikai yra mūsų ateitis, bet tai nėra vien tik tušti žodžiai. Tiek, kiek investuosime į vaikus, tokius mes juos ir turėsime. Šiais laikais ypatingai pastebime, kad jie turi labai daug elgesio ir psichologinių problemų. Norėdami kažkokiu būdu pritraukti vaikus drąsiau eiti į psichologo konsultacijas, nusprendėme, kad reikėtų padaryti būtent tokio formato konsultacijas, pasitelkiant sensorines priemones. Pirmas pokalbis su Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios religine bendruomene, prisipažinsiu, nebuvo lengvas. Žinote, šiais laikais pinigėlių niekas šiaip sau nedalina, tad teko įrodyti, kad mes tikrai pasistengsime, o pinigai pasitarnaus vaikų gerovei“, – kalbėjo O. Misiūnienė.
Direktorė pridūrė, kad prie projekto įgyvendinimo finansiškai prisidėjo ir pats centras, kadangi gautos paramos ne viskam užteko. Na, o patalpoje, kur įrengtas sensorinis kambarys, ankščiau veikė biblioteka. Ją reikėjo perdažyti ir paremontuoti, kad būtų galima sukurti visiškai naują erdvę.
Svarbu laiku atkreipti dėmesį
Plungės socialinių paslaugų centro psichologė K. Markauskaitė pasidalino įžvalgomis, kaip svarbu yra laiku pastebėti autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus.
„Tai nėra liga, tai sutrikimas, su kuriuo teks gyventi visą likusį gyvenimą. Autizmas yra raidos sutrikimas, kada vaikas vystosi kitaip negu daugelis įprastinės raidos vaikų. Tuo atveju sensorinė sistema kažko negauna arba yra perkrauta, o sensoriniai kambariai ir yra skirti būtent tam, kad vaikui būtų galima nusiraminti arba duoti to, ko jis negauna kasdieniame gyvenime. Mes per pojūčius pateikiam informaciją į smegenis, smegenys ten apdoroja gaunamą informaciją ir duoda atsaką“, – pasakojo psichologė.
Pasak jos, vaikams sulaukus 1,5–3 metų gali būti lengvai pastebimi pirmieji autizmo požymiai. Bet dažnai pasitaiko situacijų, kad tėveliai turi pernelyg mažai informacijos apie šį sutrikimą arba tiesiog negali patys sau pripažinti, kad jų vaikas yra kitoks.
Pasitaiko ir tokių situacijų, kada vaikas vystosi normaliai, bet atėjus tam tikram metui netenka įgūdžių.
Pasak psichologės, tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į vaiko taktiliką, regą, klausą, uoslę, skonį, kaip vaikas jaučiasi išorėje ir aplinkoje. Būna situacijų, kad vaikas, eidamas tiesiai, atsitrenkia į durų staktą. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai nuo mažų dienų yra linkę vengti akių kontakto, neretai negirdi, kas yra sakoma, nereaguoja į prašymus, būdingi ir pasikartojantys judesiai, pavyzdžiui, plasnojimas rankomis.
Tokiam žmogui neretai yra sunkiau bendrauti, išreikšti jausmus, norus, susirasti draugų, orientuotis kasdienėje veikloje bei pokyčiuose.