Plungėje pasirašyta šeimos ūkiams svarbi rezoliucija

Jurgitos NAGLIENĖS nuotraukos
Konferencijos rengėjai džiaugėsi dalyvių gausa
Praėjusį ketvirtadienį Plungės technologijų ir verslo mokykla savo duris plačiai atvėrė visos šalies smulkiesiems ūkininkams, politikams ir Vyriausybės atstovams. Čia vyko Žemės ūkio rūmų surengta konferencija „Šeimos ūkių perspektyvos Lietuvoje“.

Gausiai susirinkusius konferencijos dalyvius pirmiausia pasveikino Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

„Sveikinu šeimos ūkininkus, kurie dirba ir triūsia, augina maistą bei kuria ateitį kaime. Šeimos ūkininkai paprastai dirba savo ūkiuose patys ir nesamdo darbuotojų, todėl yra tikrai labai užimti, tačiau reikia pasidžiaugti, kad jiems rūpi kaimo ateitis, jų sukurtų ir puoselėtų ūkių perdavimas ateities kartoms. Šiandien kviečiu diskusijai ir kai kurių sprendimų priėmimui, kurie įtakos regionų vystymosi ateitį“, – kalbėjo jis.

A. Svitojus pasidžiaugė, kad į Plungę dalyvauti konferencijoje atvyko net 10-ies šalies savivaldybių atstovai, merai, ūkininkai, taip pat sulaukta Seimo narių, Žemės ūkio ministerijos ir kitų žemdirbiams atstovaujančių institucijų atstovų, diskusiją nuotoliniu būdu stebėjo Prezidento patarėja Agnė Jakštienė.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas atkreipė dėmesį į tai, kad pastaruoju metu šeimos ūkiai susiduria su įvairiais iššūkiais: krenta pieno ir mėsos supirkimo kainos, nors parduotuvėse produktai tik brangsta, jaunimas mieliau renkasi kitas profesijas arba emigraciją, užuot perėmę šeimos ūkius. Tai sudaro palankias sąlygas klestėti stambiems ūkiams, kuriems atitenka ir didžioji dalis šalį pasiekiančių išmokų žemės ūkiui.

Sveikinimo žodį taręs Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis sakė, kad jam smagu matyti žmones, kurie susirenka diskusijai ir yra pasiryžę keisti situaciją.

Meras pateikė skaičius, rodančius, jog Plungės rajone prieš 10 metų buvo registruoti 2 978 ūkininkai, o šiemet liko tik 2 tūkst. A.Klišonis pažymėjo, kad jį neramina kiti skaičiai: štai prieš 10 metų jaunųjų ūkininkų (iki 40 metų) rajone buvo 428, o šių metų duomenimis, jų yra perpus mažiau – tik 284.

Pasak A. Klišonio, norint, kad funkcionuotų regionai, būtina kartų kaita, ūkiai turi atsinaujinti, nes jie „yra šaknys, kurios maitina visą Lietuvą“.

Pranešimą „Šeimos ūkių svarba ir įtaka kaimo gyvybingumui“ perskaitė Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė. Apie žemės ūkio paskirties žemės (valstybinės ir privačios) įsigijimo problematiką kalbėjo žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Lietuvos kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas pabrėžė smulkių ir vidutinių ūkių kooperacijos svarbą.

Žemės ūkio ministerijos patarėjas Daivaras Rybakovas pristatė galimas paramos priemones ūkininkams ir apdovanojo Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktorių Audrių Misiūną už konkursų ir meistriškumo varžytuvių organizavimą bei Gražvydą Bartkų – už 2022 m. tiesiausiai išartą vagą.

Plungės, Klaipėdos, Skuodo, Telšių, Mažeikių, Rietavo, Kelmės ir kitų savivaldybių ūkininkai išsakė savo skaudulius, prašė valdžios atstovų atkreipti dėmesį į šeimos ūkininkų keliamas problemas ir surasti sprendimo būdus.

Po diskusijų dalyviai priėmė nutarimą dėl konferencijos rezoliucijos, kuria ragina Lietuvos valdžios institucijas, bendradarbiaujant su savivaldos organizacijomis, operatyviai spręsti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo klausimą, numatyti 60 tūkst. eurų tiesioginių išmokų ribą ir užtikrinti paramą specializuotai kooperacijai žemės ir miškų ūkyje, sudaryti patrauklias sąlygas produkcijos realizavimo kooperatyvams ir gamintojų organizacijoms vystyti, sukurti kooperacijos skatinimo ir jos realaus įgyvendinimo įrankius.