Naujausios
Konkrečių klaidų neįvardijo
Atsakydamas į šį klausimą meras Audrius Klišonis nebuvo linkęs daugžodžiauti ar kalbėti konkrečiais faktais. „Tikrai džiaugiausi tuo, kad ji – labai aktyvi, matėsi, kad judesys projektuose tikrai buvo, tačiau dirbant su jaunimu reikia turėti diskrecijos. Kartais negalima daryti to, ko negalima“, – abstrakčiai kalbėjo Savivaldybės vadovas, pažymėdamas, kad sutartis su dabar jau buvusia Atviro jaunimo centro direktore Dana Lukauskiene nutraukta šalių susitarimu, gavus jos prašymą.
A. Klišonis įsitikinęs, kad su jaunimu dirbti turi kiek kitoks žmogus. Anot mero, buvusi centro vadovė, nepaisant jos aktyvumo ir energijos, darė tam tikrų klaidų. Ir nors neklysta tik tas, kas nedirba, Savivaldybės vadovo nuomone, kai kurios priemonės, kurias taikė D. Lukauskienė dirbdama su jaunimu, dažnai vaikštančiu ašmenimis, buvo neadekvačios.
Teigia, jog trukdė dirbti
Kokios tos klaidos, meras neįvardijo. Apie jas nekalbėjo ir „Žemaičio“ kalbinta pati D. Lukauskienė. Priešingai – pasiteiravus, kodėl nusprendė atsisakyti pareigų, kurias ėjo vos keletą mėnesių, buvusi direktorė ne savyje kaltės ieškojo, o metė akmenį į kai kurių Savivaldybės darbuotojų daržą, neva jai trukdžiusių įgyvendinti tarptautinius projektus ir dirbti kitus darbus.
„Išeiti iš šių pareigų norėjau dar gegužės mėnesį, kuomet susidūriau su nusistovėjusiu abejingu požiūriu į darbą, neveiksnumu, keistokomis nuostatomis trukdyti bet kokią veiklą. Teko suformuoti komandą, už nedidelį atlygį atlikti ne tik direktorės pareigas, bet ir grindis valyti. Nuo pirmųjų dienų pajutau šantažo prieskonį, Savivaldybės reikalavimą išsaugoti jaunimo darbuotojo pareigose Gražvydą Kontarą (buvusį centro vadovą – aut.), kuris nuolat man akcentuodavo, neva jei noriu, kad jis čia dirbtų, privalau rasti resursų jo priedui. Visada maniau, kad priedo žmogus turi nusipelnyti, įrodyti darbais, projektais, o ne šantažu. Kiekviena iniciatyva būdavo savaip interpretuojama, nuvertinama, apkalbama. Iš buvusio vadovo paveldėjau psichologių būrelį, kurios buvo samdomos lyg mobilaus darbo kaimiškosiose vietovėse pakaitalas, nors dauguma Jaunimo centro lankytojų jų net nebuvo matę. Teko nemažai įdėti pastangų, kol išreikalavau atvykti į darbą suteikti paslaugas jaunuoliams. Na, o toksiška atmosfera pasiekė piko viršūnę tuomet, kai pradėjau įgyvendinti tarptautinius projektus“, – savo pasitraukimo argumentus dėstė buvusi centro vadovė.
Darbuotojų kaita – didelė
Šiuo metu jau mokykloje dirbanti moteris tikino, jog niekada nėra turėjusi jokių problemų su vaikais ir jaunimu, nors daugiausia teko dirbti su problemiškais. O kažkokias klaidas, kurias ji neva darė vadovaudama centrui, D. Lukauskienė buvo linkusi vadinti šmeižtu. Tiesa, neslėpė, jog dirbant tokioje įstaigoje tam tikrų incidentų neišvengta: ir jaunuoliai kartais pavesdavo, ir pati galbūt ne visada tinkamai vieną ar kitą situaciją suvaldė.
Kad nelengva dirbti su Jaunimo centrą lankančiais jaunuoliais, „Žemaičiui“ sakė ir Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Jurga Venckuvienė. Anot jos, centro vadovas jį lankantiems jaunuoliams turi būti autoritetas, o ne draugas. Ir tai pasiekti esą nėra taip paprasta, nes centrą lanko išties visokių jaunuolių.
Šiuo metu įstaigai, kaip informavo koordinatorė, vadovauja centro darbuotoja Inga Asauskaitė, tačiau nuolatinį direktorių tikimasi turėti po konkurso, kuris vyksta jau šiandien.
J. Venckuvienė kalbėjo turinti viltį, kad naujasis direktorius dirbs ne keletą mėnesių, nes iki šiol darbuotojų kaita centre tikrai buvo didelė. Koordinatorės įsitikinimu, tik nuolatinis vadovas gali įvesti reikiamą tvarką. Iki šiol dirbę vadovai centre neužsibūdavo dėl įvairiausių priežasčių: vienų netenkindavo atlyginimas, kuris dabar – jau pakankamai geras, kitus išgąsdindavo darbas su jaunimu, treti nesusitvarkydavo su pečius užgulusia administracine veikla.