„Plungės būstui“ ieškos naujo būsto

Jurgitos NAGLIENĖS nuotrauka
Pradėta kalbėti, kad reikia iškeldinti visą „Plungės būstą
Nebe pirmus metus sprendžiama ir niekaip neišsprendžiama, ką daryti su Plungės miesto viešąja pirtimi. Antradienį posėdžiavęs Vietos ūkio ir ekologijos komitetas jau atvirai, be užuominų, prabilo apie tai, kad pirtį reikia uždaryti, o su laiku iš pastato I. Končiaus gatvėje iškeldinti ir patį „Plungės būstą“.

Kaip nurodoma įmonės rašte, adresuotame komitetui, per šių metų pirmąjį pusmetį pirtyje apsilankė 1 718 žmonių, iš jų 1 533 pirties paslauga suteikta nemokamai (Savivaldybės sprendimu pirtyje už dyką gali lankytis senjorai, vaikai ir neįgalieji). Nuo praėjusių metų rugsėjo dirba tik viena pirties dalis, penktadieniais joje lankosi moterys, šeštadieniais – vyrai, tiesa, liepą ir rugpjūtį pirtis apskritai neveikia.

„Plungės būstas“ nurodo, kad pirties paslauga teikiama jau 30 metų, tačiau per tą laiką patalpos nė karto kapitališkai neremontuotos, retkarčiais atliekamas tik kosmetinis remontas, bet ir jis naudos neduoda. Pirtyje nėra ventiliacijos, todėl į sienas ir lubas įsimetęs pelėsis, į medinius gultus – grybelis.

Preliminariai suskaičiuota, kad vienos pirties dalies remontas ir naujas katilas atsieitų apie 85 tūkst. eurų.

„Plungės būsto“ vadovas Eugenijus Palubinskas rašte nurodo, kad rugsėjo mėnesį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliks planinį pirties patikrinimą. Po jo įstaigos vadovui esą neabejotinai bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nurodymas pašalinti pirtyje nustatytus trūkumus arba sustabdyti pirties veiklą. Tad Savivaldybė raginama apsispręsti – skirti lėšų kapitaliniam remontui arba galiausiai ryžtis ir visuomenei ištransliuoti žinią, jog po vasaros atostogų pirtis liks užrakinta.

Komiteto posėdyje E. Palubinskas nedalyvavo, įstaigai atstovavo vyriausioji inžinierė Vilija Budreckienė. Komiteto pirmininkui Gediminui Stoniui jos pasiteiravus asmeninės nuomonės, ar reikalinga pirties paslauga, moteris rėžė tiesiai šviesiai: „Žiauriai nereikalinga. Reikia didelių kapitalinių įdėjimų, o naudos jokios – viskas veltui, ateina tie žmonės, kuriems paslauga suteikiama už dyką. Pačios patalpos – tragedija.“

Šiai nuomonei pritarė ir komiteto pirmininkas. Jis sakė nemažai su kuo kalbėjęsis pirties klausimu ir priėjęs išvados, kad ją reikia uždaryti. Pasak jo, norintieji nusiprausti po dušu tą galėtų padaryti Socialinių paslaugų centre arba Plungės krizių centre, o kad pirties gerbėjai nebūtų išmesti į gatvę, Savivaldybė galėtų pirkti pirties paslaugą iš privatininko. Nutarta pavesti Savivaldybei atlikti apklausą ir išsiaiškinti, kiek tai galėtų kainuoti.

Panašu, kad pokyčiai ruošiami ir pačiam „Plungės būstui“ – planuojama įstaigą iškeldinti į kitas patalpas, kurių išlaikymas kainuotų mažiau. Kaip paaiškino V. Budreckienė, visas pastatas, kuriame glaudžiasi įstaiga, reikalauja kapitalinio remonto: reikia remontuoti ir stogą, ir pamatus, įrengti drenažą. G. Stonys užsiminė, kad net yra nužiūrėta vieta, kur įstaiga galėtų persikelti, o atsilaisvinusiam pastatui veikiausiai būtų ieškoma kito savininko.