Plungės miestų-partnerių gretas papildė ir Konotopas

Jurgitos NAGLIENĖS nuotraukos
Bendradarbiavimo sutartį savo parašais užtvirtino A. Semenikhin ir A. Klišonis
Penktadienį priešpiet Žemaičių dailės muziejaus skaitykloje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Plungės ir Ukrainos miesto Konotopo. Partnerystės sutartį savo parašais užtvirtino Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis ir iš Ukrainos atvykęs Konotopo meras Artem Semenikhin.

„Mes esam kuklūs, bet išdidūs“

Apie tai, kad Plungei būtina stiprinti bendrystę su Ukraina, pradėta kalbėti dar pernai, prasidėjus Rusijos karinei agresijai prieš šią šalį. Tiesa, pirmiausia skubėta nutraukti ilgametę bendradarbiavimo sutartį, dar 2003-aisiais pasirašytą su Rusijos miestu Krasnogorsku. Tąsyk kalbėta, kad tą padaryti reikėjo jau anksčiau, mat Plungė ne sykį buvo įsivėlusi į skandalus dėl vietos jaunimo, kasmet vykdavusio į vasaros stovyklas Krasnogorske.

Vis tik 2022-ųjų vasarį Rusijos ginkluotosioms pajėgoms įsiveržus į Ukrainos teritoriją, dvejonių, ar reikia toliau palaikyti draugiškus santykius su agresore, nebeliko. Nutraukus sutartį su Krasnogorsku, miesto partnerio imta dairytis Ukrainoje.

Ilgainiui užsimezgė ryšiai su Konotopu – miestu šiaurės Ukrainoje, Sumų srityje, turinčiu per 80 tūkst. gyventojų.

Pasirašyti partnerystės sutarties į Plungę atvykęs A. Semenikhin papasakojo, kad Konotopas reikalų su Rusijos agresore turi nebe pirmą kartą. 1659-aisiais, vykstant Rusijos ir Lenkijos karui, Ukraina stojo padėti lenkams. Prie Konotopo įvyko garsusis mūšis, kurį iki šiol primena aplink miestą išlikę jį juosę apkasai. Kasmet liepos antrąjį sekmadienį miestas švenčia savo pergalę šiame mūšyje.

Antrąkart rusai Konotopą apsupę buvo, kaip pasakojo meras, pernai, bet ir vėl jiems nepavyko užimto šio miesto. Pasak mero, Konotopas išliko laisvas, o šiandien gali pasigirti turintis vienintelę šalyje išlikusią viešąją pirtį, savo itin tyru vandeniu, išgaunamu iš giluminių gręžinių.

„Mes esam kuklūs, bet išdidūs tuo, kas esame ir ką turime. Džiaugiamės ir tais, kurie padeda Ukrainai šioje nelengvoje kovoje. Todėl mieste nutarėme įrengti vėliavų alėją, kurioje plevėsuos visų valstybių, remiančių Ukrainą, vėliavos. Be to, pradėję desovietizacijos procesą, suskubome keisti tarybinę santvarką menančių gatvių pavadinimus. Taip Konotope atsirado Lietuvos gatvė, o netrukus, pažadu jums, bus ir Plungės gatvė“, – kalbėjo A. Semenikhin ir kvietė plungiškius, kai tik situacija stabilizuosis, atvykti patiems viską pamatyti.

nuotrauka
Konotopo meras dėkojo plungiškiams už paramą Ukrainai
 

Dėkojo už pagalbą ir bendrystę

„Mūsų patarlė sako, kad žmogų nelaimėje pažinsi. Atsimenu, kai tik atgavome nepriklausomybę, pasirašėme pirmąją bendradarbiavimo sutartį su Vokietijos miestu Mendenu. Tik buvome pasitraukę iš Sovietų Sąjungos ir mums visko reikėjo. Visa laimė, kad atsirado žmonių, kurie labai stipriai mus palaikė, parėmė. Ne veltui turime net tris garbės piliečius iš Mendeno. Atėjo laikas, kai mes patys atsistojome ant kojų ir dabar galime padėti kitiems“, – pasidžiaugė Plungės rajono meras A. Klišonis.

Jis papasakojo, kad šiuo metu Plungėje yra apsistoję per 400 ukrainiečių, iš jų – apie 100 vaikų. Jie lanko miesto ir rajono mokyklas bei lopšelius-darželius. Ukrainiečius priėmė ir remia ne tik Savivaldybė, bet ir atskiri žmonės.

„Šiandien yra ta diena, kai 1514-aisiaisi įvyko Oršos mūšis ir kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė nugalėjo Maskvos kariuomenę. Simboliška, kad būtent šią dieną pasirašome bendradarbiavimo sutartį, kuria remdamiesi galėsime vieni kitus palaikyti kovodami su bendru priešu“, – pastebėjo meras.

Jis dėkojo Konotopo merui, kad šis rado galimybių atvykti į Plungę, nors kelionė nebuvo lengva – vien pasienio ruože teko praleisti keturias valandas. O A. Semenikhin savo ruožtu dėkojo už pagalbą savo laisvę ginančiai Ukrainai, už tai, kad Plungė ir plungiškiai taip šiltai priėmė karo pabėgėlius ir iki šiol juos visokeriopai remia, geranoriškai įtraukė į bendruomeninį gyvenimą.

Bendradarbiavimo sutartimi miestai įsipareigojo užmegzti ir palaikyti ilgalaikius draugiškus ryšius, sudaryti palankias sąlygas tolesnei plėtrai prekybos, pramonės, gamybos ir žemės ūkio, investicijų ir kitose ekonominio bendradarbiavimo srityse.

Prisidėti prie bendruomenių atkūrimo ir krizinių situacijų įveikimo, teikiant įvairaus pobūdžio pagalbą, pradėti bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi švietimo, sveikatos apsaugos, mokslo, kultūros, sporto ir turizmo, ekologijos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo, komunalinio ūkio ir miestų kultūros paveldo srityse, skatinti dvišales moksleivių ir jaunimo delegacijų mainų programas.