Naujausios
Atėmė vaikus
„Pastogėje“ minėti trys vaikai atsidūrė po gegužės 30-ąją Kauno apylinkės teismo priimto sprendimo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teigimu, tėvai savo atžaloms užkirto kelią augti taip, kaip auga jų bendraamžiai – vaikai nelankė ugdymo įstaigų, jiems nesudarytos sąlygos socializuotis. Kitas motyvas – tėvai sistemingai vengė kontakto su ugdymo įstaigų personalu, pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, naudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesams, neturi galiojančių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neadekvačiai vertina esamą šeimos situaciją ir teigia nepripažįstantys Lietuvos Respublikos ir joje galiojančių teisės aktų.
Šiuo metu kauniečių sutuoktinių du mokyklinio amžiaus vaikai ir vienas ikimokyklinukas surasti ir grąžinti į „Pastogę“. Tuo tarpu tėvai – suimti. Tolimesnis šeimos likimas nėra aiškus, tačiau bendraudamas su žurnalistais Kauno apylinkės teismo atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad vaikai gali būti grąžinti tėvams, jeigu bus užtikrinta jų teisė į mokslą ir sveikatos priežiūrą.
Ugdyti vaikus namuose – neuždrausta
Kauniečių šeimos istorija visuomenėje paskatino diskusijas, kur yra ribos tarp tėvų ir valstybės atsakomybės už nepilnamečius. Daug dėmesio skirta ir švietimo temai. Kalbėta apie tėvus, besirenkančius savo atžalas mokyti šeimoje, ne mokykloje. Tokių tėvų skaičius kiekvienais metais auga. Antai pernai namie mokėsi vos 113 šalies vaikų, o šiemet – net 263. Nors specialistai tikina, jog neleidus vaiko į mokyklą vėliau jam gali kilti sunkumų, vis tik valstybės įstatymai tai leidžia. Ugdymas šeimoje įteisintas 2020 metais.
Kasmet šeimoje besimokančių vaikų skaičius Lietuvoje auga, tačiau mūsų krašte – Plungės rajono ir Rietavo savivaldybėse – tokių atvejų nėra. Pastarosios savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolanta Grevienė sakė, kad jų savivaldybėje nei praėjusiais, nei ankstesniais metais nė vieni tėvai nebuvo nusprendę savo atžalos mokyti šeimoje.
Plungės rajono savivaldybėje šiuo metu taip pat nėra vaikų, besimokančių šeimoje. Tačiau Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis prisiminė, jog anksčiau vienas toks atvejis vis tik buvo (iš pradžių paruošiamojoje klasėje, vėliau – pirmoje). Po to, anot vedėjo, tėvai nusprendė savo atžalą leisti į mokyklą.
Privalo bendradarbiauti su mokykla
„Ugdyti vaikus šeimoje galima, bet tėvai prieš tai privalo atlikti keletą veiksmų. Negalima tiesiog sugalvoti ir neleisti vaikų į mokyklą šiaip sau. Konstitucinė asmens pareiga yra mokytis iki 16 metų“, – aiškino G. Rimeikis.
Jo teigimu, norint vaikus ugdyti šeimoje, reikalinga pateikti tėvų prašymą, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pažymą, įsitikinti, ar nebuvo nustatyta vaiko teisių pažeidimų, susijusių su vaiko atstovais pagal įstatymą, su kuriais jis gyvena, pareigų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu dėl narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų, alkoholio vartojimo, smurto, kitų veiksmų ar neveikimo, kurie gali turėti įtakos vaiko teisės į mokslą užtikrinimui per pastaruosius dvejus metus.
Taip pat reikalinga ir Savivaldybės pažyma apie tai, kad nebuvo ir nėra skirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui, nebuvo ir nėra taikoma atvejo vadyba per pastaruosius dvejus metus. Po to, vedėjo žodžiais, speciali komisija privalo apsilankyti šeimos namuose, įvertinti ugdymo sąlygas ir panašiai.
O kaip kontroliuojamas ugdymas šeimoje ir kas tai daro? Plungės rajone už ugdymą šeimose atsakinga yra Kulių gimnazija. Pasak G. Rimeikio, ugdymo proceso metu tėvai privalo aktyviai bendradarbiauti su mokykla pagal sutartą individualų ugdymo planą.
„Vaikas periodiškai privalo atsiskaityti mokykloje tai, ką išmoko ugdydamasis namuose. Dalį veiklų būtina atlikti mokykloje. Jei veiklos susijusios su pilietine veikla, tėvai ir vaikas privalo nuotraukomis ar kitaip fiksuoti savo dalyvavimą įvairiuose renginiuose ir užsiėmimuose, kurie vyksta ne mokykloje, ir pateikti ugdymo įstaigai. Be to, tėvai privalo fiksuoti ugdymo procesą – praeitas temas ir panašiai – mokyklos naudojamame dienyne“, – aiškino vedėjas.