Naujausios
Žieminių pasėlių plotai kasmet plečiasi
Vis šiltėjantis klimatas žemdirbius privertė sunerimti. Ankstesnes baimes, kad žiemkenčiai pražus nuo didelių speigų, vis dažniau keičia kitos – ar šiltos žiemos neatneš kitų – nepažintų pavojų? Kiekvienas ruduo ar pavasaris – vis kitoks, kaip ir kiekvieni metai, todėl sunkiai prognozuojami orai ūkininkus verčia prisitaikyti prie gamtos ir sėti vis daugiau žieminių javų. Kiek rajono ūkininkai linkę rizikuoti, matyti pasėlių deklaracijose.
Pasak Plungės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Airidos Montvydienės, paraiškas šiais – 2020 – metais deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius pateikė 2866 savivaldybės ūkininkai, kurie deklaravo 50 746,14 ha plotą. Iš jų grūdinės kultūros sudaro 33 proc. deklaruoto ploto – arba 16 735 hektarus. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet grūdinių kultūrų 736 hektarais daugiau.
Atsižvelgdami į vis šiltėjantį klimatą, šiemet ūkininkai gerokai išplėtė žieminių miežių plotus, kurie, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo 107,61 ha, žieminių kvietrugių – 194,01 ha, o žieminių kviečių – net 743,69 hektaro. Tačiau jau daugybę metų mažiau sėjama vasarinių miežių. Mūsų rajono ūkininkai jų plotus šiemet sumažino 481, 83 hektaro.
Viltis užauginti rekordinį derlių pražudė sausra
Žemdirbiai neskuba spėlioti, koks bus derlius, kol grūdai nesupilti į aruodus. Bet po rekordiškai šiltos žiemos vis dėlto pradėta garsiau svajoti apie itin gerą ar net rekordinį šiųmetį derlių. Tačiau tokios svajonės greitai subliuško – juodąjį darbą atliko birželį užklupusi sausra. Kai daugelį Lietuvos rajonų prausė stiprios liūtys, mūsiškis duso nuo dulkių. Nors sausra ir padarė nuostolių, žemdirbiai džiaugiasi, kad bent audrų ar kitų kataklizmų pavyko išvengti.
Šį sezoną orai kūlimui nebuvo ypač palankūs ir į laukus „didieji laivai“ neskubėjo. Tačiau pagerėjus orams, derliaus nuėmimo darbai labai greitai įsibėgėjo. Kad šiomis dienomis rajone – pats javapjūtės įkarštis, rodo prie grūdų supirkimo punkto išsirikiavusi grūdus atvežusio transporto eilė. Ir tai jau nieko nestebina, nes toks vaizdas derliaus nuėmimo laikotarpiu – įprastas.
Kokia javapjūtės pradžia ir koks derlius atkeliauja iš mūsų rajono laukų, pasiteiravome UAB „Žemaitijos grūdai“ direktoriaus Dangio Lenkšo. Pasak jo, javapjūtė nesuvėlavo, pirmieji traktoriai į įmonės teritoriją atriedėjo jau liepos 11 d., kai tuo tarpu praėjusiais metais – liepos 15-ąją. Tad javapjūtė ankstėja, o šiuo metu užėjusi sausra ją dar labiau paspartino, tad, jei neims lyti, kūlė gali baigtis gerokai anksčiau.
Bado nebus – aruodai pilnėja
Pirmiausia pradėta vežti žieminius miežius, po to – rapsus, kvietrugius... Iš atkeliaujančių mašinų matyti, kad žemdirbiams derlių pavyko užauginti gausų, bet kokybė nėra tokia gera. Didžioji dalis žieminių kviečių keliauja į pašarinių klasę. Direktorius pastebėjo, kad gerokai daugiau mūsų rajone užauginta rapsų. Jie – geros kokybės, aliejingi. Plungėje rapsai dar superkami, o Joniškio, Pakruojo, Panevėžio rajonuose, kur žemės yra derlingos, jų jau nebepriima, nes elevatoriai – pilni.
„Įsismarkavus javapjūtei, ūkininkai be jokios pertraukos suka elevatoriaus link. Ne visada grūdus priima tą pačią dieną. Skirtingai nei kituose rajonuose, mūsiškiai traktoriuose nakvoti nelieka. Juos palikę aikštelėje grįžta namo, o ryte, atvažiavę kitu transportu, vėl persėda į traktorius. Dabar ūkininkai yra gudresni ir mobilesni. Su mumis susisiekia, pasiteirauja, kokios eilės, ir tada nusprendžia – jau važiuoti ar luktelėti“, – rajono ūkininkais džiaugėsi D. Lenkšas.
Retai, bet pasitaiko ūkininkų, kurie suabejoja įmonės laboratorijos patikimumu. Atvežę grūdus iš vieno lauko, būna įsitikinę, kad jų kokybė turi būti vienoda. Tačiau, anot direktoriaus, mūsų rajone žemės nėra derlingos – tame pačiame lauke gali būti ir molis, ir smėlis, ir derlingas juodžemis. O bandinys imamas iš kiekvienos transporto priemonės priekabos, iš aštuonių skirtingų taškų. Iš gauto kompozito daromas bandinys. Jei kyla neaiškumų, kartais tyrimas pakartojamas. Mėginiai nėra išmetami, todėl klientas kokybę gali pasitikrinti kaip nori ir kiek nori kartų.
„Įmonė dabar dirba visu pajėgumu. Jau yra prikrauta pusė elevatoriaus, o grūdų prikaupta per 30 000 tonų. Jei orai nesubjurs, šis pikas tęsis apie tris–keturias savaites. Jei ims lyti, sezonas gali užsitęsti ir iki dviejų mėnesių“, – sako D. Lenkšas, dar nelinkęs prognozuoti kūlės pabaigos.
Šiemet gamta taip sudėliojo, kad nukūlus žieminius javus atokvėpio ūkininkai neturėjo, nes pribrendęs vasarojus taip pat pasiprašė į aruodus. O ar žemdirbių rizika sėti daugiau žieminių javų pasiteisino, paaiškės javapjūtei pasibaigus. Kol kas tik galima pasidžiaugti gera jos pradžia.
