Naujausios
Visų užmirštas Europos parkas
Didžioji Jucyno pieva, končynas, Europos parkas – plungiškiai yra sugalvoję ne vieną pavadinimą šiai aiškios paskirties ilgą laiką neturėjusiai žaliajai zonai, besidriekiančiai tarp daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų ir dalinančiai miestą į dvi dalis – senamiestį ir jau sovietmečiu iškilusį daugiabučių namų kvartalą.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą rytiniame šios teritorijos pakrašty pasodinta ąžuoliukų giraitė. Ta vieta pavadinta Europos parku, tačiau jei kurio plungiškio paklaustumėte, kur toks yra, vargu ar išgirstumėte atsakymą. Ratu susodintus ąžuoliukus skambiu Europos parko pavadinimu galbūt parodytų tik vietos gyventojai, mat nedidelė gatvelė netoli šios vietos buvo pavadinta Europos parko alėja.
Kai kas galbūt dar prisimena ir Savivaldybės planus šioje vietoje, tik arčiau I. Končiaus gatvės, statyti sporto kompleksą. Tačiau po ilgų diskusijų šį visų ilgai lauktą objektą buvo nutarta perkelti į Mendeno gatvę, o minėta teritorija taip ir liko visų pamiršta. Vietiniai džiaugdavosi bent kartą per metus čia išvydę žolę pjaunantį traktoriuką, bet būdavo metų, kai nė jis nepasirodydavo. Laukinę pievą ilgainiui ėmė stelbti krūmynai, tapę puikia priedanga šiukšlintojams ir buteliuko mėgėjams.
Vis tik akylesni plungiškiai dar praėjusią žiemą pastebėjo neįprastą bruzdėjimą šioje miesto dalyje. Pirmiausia buvo išpjauti ir išvežti menkaverčiai krūmai. Vasarą asfalto išfrezom išpiltas takelis, vedantis nuo A. Jucio gatvės daugiabučių namų I. Končiaus gatvės link. Ne vienas, traukdavęs šiuo takeliu miesto centro pusėn, anksčiau burnodavo, kad turi bristi per purvyną, o dabar šios problemos nebėra – takas lieka sausas net ir po lietaus.
Darbai planuoti jau seniai
Na, o prieš savaitę šioje teritorijoje ėmė burgzti ir sunkiasvorė technika. Visų pirma išpjauti medžiai, o tada imta lyginti kalvotą teritoriją.
Apie šiuos darbus „Žemaitis“ teiravosi miesto seniūnės Dangirutės Jurkuvienės. Seniūnė patikino, kad darbai atliekami seniūnijos užsakymu.
„Lėšų šiai teritorijai sutvarkyti buvome nusimatę dar pernai planuodami šių metų biudžetą. Buvome užsibrėžę sutvarkyti dvi tokias apleistas, jau seniai akis badžiusias zonas: vieną Lentpjūvės gatvėje ir antrą čia, tarp A. Jucio ir I. Končiaus bei V. Lingio gatvių“, – kalbėjo seniūnė.
Pasak jos, darbai Lentpjūvės gatvėje buvo atlikti dar šį pavasarį, na, o rudenį imtasi ir antrosios apleistos teritorijos. „Jau esam beveik viską ir ten atlikę, ką buvom nusimatę. Išpjovėm menkaverčius medžius ir krūmus, palikom tik vaismedžius ir augesnius medžius. Išrovėm kelmus, išlyginom teritoriją. Pagrindinis noras ir tikslas buvo, kad aplinkiniai gyventojai nejaustų diskomforto dėl šios vietos. Juk čia tikras šabakštynas buvo, net nupjaut žolės negalėdavom, nes lūždavo technika“, – kalbėjo seniūnė.
D. Jurkuvienė užsiminė, kad Savivaldybė rengiamame naujame miesto bendrajame plane šioje vietoje yra numačiusi daugiabučių namų plėtrą. „Bet čia Savivaldybės planai į ateitį, o mes darėme tuos darbus, kuriuos jau seniai buvome suplanavę“, – paaiškino ji.
Prioritetinė teritorija
Daugiau apie šį sumanymą kalbėta rugsėjį, į pirmąjį posėdį susirinkus Savivaldybės kolegijai. Jos nariai pageidavo daugiau sužinoti apie pokyčius Plungės miesto ir rajono bendruosiuose planuose. Plačiau apie juos papasakojo Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys.
Jis atskleidė, kad naujajame miesto bendrajame plane numatytos dvi prioritetinės teritorijos: istorinė miesto dalis ir pieva tarp jos bei A. Jucio gatvės kvartalo. „Mes matytume, kad pastaroji teritorija yra pati potencialiausia aukštesnės kokybės daugiabučių statybai su komercinėm patalpom pirmame aukšte, kas dabar populiaru visuose didžiuosiuose miestuose. Tokie naujai formuojami kvartalai tampa polifunkciškais su daug paskirčių: ir gyvenamąja, ir komercine, ir poilsio, įrengiant žaliąsias erdves“, – kalbėjo T. Jocys.
Pasak architekto, kaip žalioji zona pasitarnautų jau pradėtas formuoti Europos parkas su nedideliu tvenkiniu jo centre. Esą Savivaldybė planuoja parengti šios teritorijos detalųjį planą, kuriame detalizuotų želdynus, takus, vaikų žaidimų aikšteles, kitą infrastruktūrą. Savivaldybė įsipareigotų sukurti ją atsiradus investuotojui, kuris imtųsi statyti daugiabučius namus.
Architekto nuomone, tai turėtų būti ne penkių, bet 3–4 aukštų daugiabučiai su komercinės paskirties patalpomis pirmame aukšte, kur galėtų įsikurti kavinukės, kirpyklos, nedidelės parduotuvės.
„Jau ir dabar žmonių judėjimas per tą teritoriją vyksta, taip sukuriamas ryšys tarp miesto centro ir miegamojo rajono. Tai būtų, manau, viena iš gražesnių perspektyvinių Plungės vizijų, kaip urbanistiniu ir architektūriniu požiūriu sukurti miestui didesnės vertės“, – kalbėjo Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas ir priminė, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį Plungėje atsirado vos vienas kitas naujas daugiabutis, tačiau didesnio proveržio šioje srityje nebuvo.
Kolegijos nariams rūpėjo išgirsti, ar Savivaldybė turi strategiją, kaip prisitraukti galimų investuotojų. Pasak vyriausiojo architekto, vien parengus šios teritorijos detalųjį planą ji iškart taptų patrauklesnė investuotojams. Be to, taip būtų išvengta neplaningos plėtros ir nepageidaujamos kaimynystės, pavyzdžiui, dar vienos automobilių plovimo aikštelės, kurių pastaruoju metu mieste pridygo lyg grybų po lietaus, ar laidojimo namų.
T. Jocio teirautasi, ar jau kas domėjosi galimybe Plungėje statyti daugiabučius? „Buvo du, kurie kreipėsi ir kurie sakė pastatę daugiabučius Kretingoje, Palangoje. Bet kol kas tik domėtasi, kokios galimybės, – paaiškino jis. – Ne paslaptis, kad vyrauja nuomonė, jog už tiek pat galima pastatyti daugiabutį Palangoje ir parduoti butus gerokai didesne kaina nei Plungėje.“