Naujausios
Žemės ūkį surašo visa Europos Sąjunga
1930 m. gruodžio 30 d. Lietuvoje prasidėjo pirmasis žemės ūkio surašymas. Sovietiniais metais visus su žemės ūkiu susijusius duomenis teikdavo kolūkiai ir tarybiniai ūkiai, o gyventojų pasodybinių sklypų duomenys buvo apskaičiuojami taikant imties metodus arba pasitelkiant administracinius dokumentus (apylinkių vykdomųjų komitetų ūkio knygas). Gyvuliai būdavo surašomi periodiškai kas penkeri metai, o pasėliai, sodai ir uogynai – kas 10.
Antrasis, jau nepriklausomos Lietuvos, žemės ūkio surašymas vyko 2003 m. birželį. Buvo apklausiami privačių žemių savininkai ir žemės ūkio veiklos subjektai. Trečiasis žemės ūkio surašymas vyko 2010 m. gegužės–rugsėjo mėnesiais. Jis atliktas įgyvendinant visus Europos Sąjungos (ES) teisės aktų reikalavimus, nes Lietuva jau buvo įstojusi į šią bendriją. Nuo 1966 m. ES žemės ūkio surašymai atliekami kas 10 metų.
Šių metų rugpjūčio 19 d. prasidėjęs visuotinis žemės ūkio surašymas – jau ketvirtasis mūsų šalies istorijoje. Tai didžiulis statistinis tyrimas, apimantis apie 160 tūkst. ūkininkų, šeimos ūkių, žemės ūkio bendrovių ir įmonių.
Žemės ūkio surašymus šiais metais atlieka visos Europos šalys. Tikimasi, kad gauti duomenys atskleis tikrąją padėtį žemės ūkyje. Pagal tai bus kuriama ir planuojama ES žemės ūkio politika. Nuo to priklausys ir Lietuvos ūkininkams skiriamos subsidijos bei išmokos, planuojama parama žemės ūkiui.
Koks Lietuvos žemės ūkio vaizdas?
Šio surašymo tikslas – nustatyti ūkių (žemės ūkio valdų) skaičių, jų pasiskirstymą pagal dydį, gauti statistinę informaciją apie ūkių struktūrą ir specializaciją, darbuotojų skaičių (įskaitant ūkio darbus dirbančius šeimos narius), laikomų ūkinių gyvūnų skaičių ir jų laikymo būdus, naudojamos žemės plotą, žemės dirbimo metodus, tręšimą mėšlu ir jo gavybą ūkyje. Surinkus ir apdorojus šiuos duomenis bus gautas detalus Lietuvos žemės ūkio vaizdas.
Šiame surašyme dalyvaus ūkių savininkai ir kiti žemės naudotojai, auginantys žemės ūkio augalus, turintys pievas ar ganyklas, sodus ir uogynus, laikantys ūkinius gyvulius (taip pat ir bites). Nėra svarbu, ūkininkaujama savo reikmėms ar parduoti.
Pasak Plungės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Airidos Montvydienės, visuotinis žemės ūkio surašymas jau įsibėgėjo. Nuo rugsėjo 10 d. savarankišką surašymo anketų pildymą internetu papildė kiti apklausos būdai. Į žemdirbių duris jau gali pasibelsti ir klausėjai. Jų darbas truks 3,5 mėnesio.
„Suprantu ūkininkų nerimą ir raginu juos išlikti budriais, paskambinus ar apsilankius klausėjams, atsakinėti tik į su žemės ūkiu susijusius klausimus. Jokiu būdu neatskleisti internetinės bankininkystės kodų ar kitų asmeninių duomenų“, – priminė vedėja.
Kartu ji sakė norinti nuraminti tuos, kurie dėl įvairių priežasčių negalės dalyvauti surašyme – jokios nuobaudos jiems taikomos nebus. Bet piktybiškai vengti šio surašymo nereikėtų, nes jis yra svarbus tiek mūsų šaliai, tiek Europos Sąjungai.
„Jei surašinėtojai dirbs kruopščiai, o ūkininkai atsakinės atsakingai, kitais metais pamatysime jau nenudailintą, o tikrą Lietuvos žemės ūkio veidą“, – A. Montvydienė ragino ūkininkus surašyme dalyvauti atsakingai.
Visi klausėjai turi savo darbo pažymėjimą, kurį privalo parodyti apklausiamam asmeniui bei informuoti jį apie vykdomą surašymą. Didžioji dalis ūkininkų bus apklausiami telefonu, todėl ūkius lankys ne tiek ir daug klausėjų. O tie, kurie vis dėlto turės atvykti į namus, apsilankymo laiką ir kitas detales bandys suderinti su ūkio savininku telefonu. Todėl „nekviestų svečių“ nebus daug. Dėl koronaviruso pandemijos klausėjai yra instruktuojami neiti į namus, stengtis su ūkininku bendrauti lauke, išlaikant saugų atstumą.
Anketų pildymas internetu pratęstas
Žemės ūkio bendrovės ir įmonės savo statistinius duomenis visą mėnesį (nuo spalio 12 d.) galės pateikti internetu per e.statistika sistemą. Gera žinia ta, kad Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prašymu Lietuvos statistikos departamentas pratęsė terminą iki kada ūkininkai gali patys internetu užpildyti visuotinio žemės ūkio surašymo anketą. Tai padaryti leista iki rugsėjo 30 dienos.
Bet, nepaisant pratęsto termino, duomenų rinkėjai-klausėjai fiziškai savo darbą pradėjo jau rugsėjo 10-ąją. Tad pageidaujantieji akis į akį bendrauti su klausėjais galės surašymui reikalingus duomenis pateikti jiems. Nenorintys ar nepasitikintys iki pat rugsėjo pabaigos turi galimybę duomenis pateikti savarankiškai internetu.
LŪS ragina visus ūkininkus pasinaudoti pratęsto termino galimybe ir surašymo anketą pildyti internetu. Tai padaryti žemdirbiai galės sau patogiu laiku, netrikdant rudeninių darbų ritmo ir tuo pačiu išvengiant nelauktų svečių ar skambučių. Dokumentus ūkininkai užpildyti gali prisijungę per sistemą e. statistika gyventojams.
Šis surašymas padės susigaudyti, kas iš tiesų yra kas. Galbūt gauti oficialūs duomenys patvirtins, apie ką jau dešimtmetį kalba patys žemdirbiai – kad ūkių mažėja, kad jie stambėja, kad perkama šiuolaikinė žemės ūkio technika ir stengiamasi neatsilikti nuo mokslo ir technikos pažangos. Ir be surašymo akivaizdu ir tai, kad Lietuvos kaimas sensta, o kartu su juo sensta ir žemdirbiai.
