„Žemaičio“ nuotr.
Masyvūs kelmai – tiek seniūnijos, tiek kapinių lankytojų galvos skausmas
Į „Žemaičio“ redakciją užsukusi Plungės rajone gimusi ir užaugusi, o dabar Marijampolėje gyvenanti Zita Asipauskienė papasakojo per Atvelykį amžino poilsio išlydėjusi savo mamą. Palaidojo ją šeimos kape senosiose Plungės miesto kapinėse Birutės gatvėje. Tokį pageidavimą išsakė pati velionė, kol dar buvo gyva, tik įgyvendinti jį nebuvo paprasta.

„Mūsų šeimos kapas yra priešingoje kapinių dalyje nei centrinis įėjimas ir didelis nepatogumas, kad prieiti prie jo nėra jokio patogesnio takelio. Duobkasiai siūlė karstą įnešti pro kitą kapinių pusę, kur nėra tvoros, bet mes buvome auklėjami katalikiškai ir gerai žinome, kad įnešti mirusįjį tokiu būdu į kapines – nei šis, nei tas. Nutarėme nešti per centrinius vartus, pasukome palei tvorą, o ten vieni nupjautų medžių kelmai... Vienas iš nešikų kluptelėjo, vos karsto neišmetė. Visi, kas dalyvavo laidotuvėse ir matė tą vaizdelį, piktinosi, kad kapinėse nėra tvarkos“, – nemaloniais laidotuvių prisiminimais dalinosi moteris.

Plungiškiai tikriausiai prisimena, kad ne taip seniai, prieš pusantrų metų, miesto seniūnija iš pagrindų atnaujino centrinį taką, vedantį per senąsias miesto kapines. Kartu buvo įrengtas naujas apšvietimas ir viešai skelbta, kad nuo šiol lankyti ir prižiūrėti savo artimųjų kapus čia bus dar paprasčiau.

Tiems, kieno prižiūrimos kapvietės yra netoli šio tako, išties patogumo dabar yra daugiau, tačiau lankantieji kapinių gilumoje esančius artimųjų kapus ir toliau vargsta bandydami kažkaip išlaviruoti tarp antkapių ir nenumindžioti vieną ar kitą kapvietę puošiančių želdinių.

Dar daugiau akrobatikos gebėjimų prireikia prisiėjus palaidoti savo artimąjį šiose kapinėse. Ir nors jos jau yra pilnai užpildytos, todėl naujos kapvietės nebeformuojamos, kaip rodo Z. Asipauskienės pasakojimas, vis dar atsiranda norinčiųjų palaidoti savo artimą mirusįjį sename šeimos kape.

Ar ateityje planuojama įrengti bent vieną patogesnį taką į šių kapinių gilumą, „Žemaitis“ teiravosi miesto seniūnės Dangirutės Jurkuvienės.

Atsakydama seniūnė žodžių į vatą nevyniojo. Pasak jos, 2022 metais atnaujintas centrinis šių kapinių takas iki koplyčios, o kitų takų įrengti nenumatoma, kadangi šios kapinės yra riboto naudojimo ir jų plėtra niekada nebus vykdoma.

„Nėra ir galimybės pašalinti kelmų, esančių palei tvorą, nes paprasčiausiai jokia technika, reikalinga šiems darbams, negali įvažiuoti į kapines“, – pabrėžė seniūnė ir pridūrė, kad šios kapinės pradėtos formuoti dar XIX amžiaus viduryje ir tada niekam nerūpėjo suformuoti takus, kurie leistų patogiai prieiti prie kapviečių. Pagal jų išdėstymą galima daryti prielaidą, kad tuomet mirusieji laidoti chaotiškai, neturint aiškaus kapinių plano, o dabar kažką keisti – neįmanoma misija.

„Belieka tik atsiprašyti gyventojų už patiriamus nepatogumus“, – pridūrė D. Jurkuvienė.