Naujausios
Sprendimo projekte nurodoma, kad nekilnojamo turto ir žemės mokesčio tarifai, taip pat valstybinės žemės nuomos mokestis didinami 10-čia procentų. Atitinkamai tiek turėtų augti ir į biudžetą surenkamų lėšų dydis. Nekilnojamojo turto mokesčio pernai surinkta 567,4 tūkst. eurų, kitąmet tikimasi surinkti 57-iais tūkst. eurų daugiau, žemės mokesčio pernai priskaičiuota 650,8 tūkst. eurų, kitąmet, kaip minėta, augimas bus 10 procentų, taigi biudžetas turėtų papilnėti papildomais 65-iais tūkst. eurų.
Jau šiemet apie 41,4 tūkst. eurų daugiau tikimasi surinkti dėl dešimtadaliu padidėjusių žemės nuomos mokesčio tarifų ir žemės rinkos vertės, taigi bendras augimas per metus būtų apie 163 tūkst. eurų. Kur nukeliaus šios lėšos?
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pabrėžė, esą jo vadovaujamas komitetas su mokesčių didinimu sutiko tik su viena sąlyga – kad papildomai surinktos lėšos būtų paskirstomos perpus miesto ir rajono keliams remontuoti bei prižiūrėti. Taigi Plungės miesto seniūnijai kasmet papildomai tektų apie 81-ą tūkst. eurų, antra tiek išsidalintų kaimiškosios seniūnijos. Nurodyta ir tai, kad pastarosioms šios lėšos būtų pridedamos prie finansavimo, skirto sniegui valyti.
„Kalbant apie mokesčių didinimą niekada nebūna džiaugsmo, bet reikia žiūrėti, kokia nauda iš to bus. Teko susitikti su žemdirbiais, Ūkininkų sąjungos valdyba, jokio entuziazmo nebuvo iš jų pusės, bet aptarus, kur tie pinigai bus panaudojami, pritarimas, nors ir su dideliu liūdesiu, gautas“, – kalbėjo A. Stančikas.
Priešingą nuomonę posėdžio metu išsakė opozicija. Jos lyderis Mindaugas Kaunas priminė, jog kitu sprendimu norima didinti dar ir šilumos prietaisų eksploatavimo įkainius, tad gyventojų pečius prispaus per didelė mokesčių našta.
Kitas opozicijos atstovas Adomas Zamulskis prisiminė, kad 2022 metais nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio tarifai ne didinti, o mažinti keliais procentiniais punktais, bet ir tada opozicijoje buvę liberalai esą šaukė, jog mažinama per mažai ir kad negražu pasipinigauti iš rajono gyventojų, o dabar esą patys užsimojo tarifus didinti. Politikas siūlė įsiklausyti ir į pramonininkų išreikštą susirūpinimą dėl ketinimo didinti minėtus mokesčius, nes verslą jau ir taip spaudžia kasmet augantis minimalus atlyginimas, o neseniai nutarta didinti dar ir pelno mokestį, taip tikintis surinkti daugiau lėšų šalies gynybai.
Patys pramonininkai posėdyje nedalyvavo, tačiau išsakyti savo pozicijos atvyko vienas ūkininkas. „Esu Tomas, ūkininkauju šiuose kraštuose ir man rūpi, kas čia vyksta, – kalbėjo jis. – 2022 metais žemės mokesčio sumokėjau 151 eurą, 2023 metais – jau 241-ą. Ar čia jau tas mokestis buvo pakeltas, ar mokestinė vertė pasikeitė – nežinau. Kai keliami mokesčiai, jokių argumentų neišgirstam. Bet jeigu sugebam remti kitas valstybes, gal tų mokesčių surenkam jau per daug?! O kai sakot, kad čia bus lėšos keliams tvarkyti... Juk visi mokam akcizą už degalus, tos lėšos ir turėtų būti nukreipiamos keliams. Dabar nežinau, esu žemės nuomininkas ar savininkas, kad tokius mokesčius turiu mokėti...“
Pastarajam argumentui atliepė ir Tarybos narys Robertas Endrikas, atkreipęs dėmesį į tai, kad išties valstybinės žemės nuomos ir privačios žemės mokesčiai baigia susilyginti. „Žmonės, įsigiję žemę, praktiškai moka tą patį, ką ir nuomininkai. Neturėtų taip būti“, – kalbėjo jis.
Dar kiek padiskutavus pereita prie balsavimo. Vienas kitas opozicijos atstovas balsavo prieš, bet dauguma pasisakė už mokesčių didinimą.