Pripažino: situacija nebuvo normali

„Žemaičio“ nuotr.
M. Kaunas ir A. Klišonis atsiskaitė už praėjusius metu
Metų pradžioje meras ir administracijos direktorius atsiskaito Savivaldybės tarybai už praėjusius metus: trumpai apžvelgia pagrindinius darbus ir kilusius iššūkius. Tokias ataskaitas, besibaigiant vasariui, Tarybos posėdžio metu pristatė ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis bei administracijos direktorius Mindaugas Kaunas. Procedūra – įprastinė ir gana formali, tik šįkart to formalumo buvo mažiau nei įprastai, savo pasisakymais politikai ir graudino, ir juokino, o kartu linkėjo būsimiems naujiesiems merui bei direktoriui nekartoti kai kurių klaidų.

Būta pokyčių

Pirmasis savo ir Tarybos ataskaitą pristatė A. Klišonis. Jis paminėjo, kad per 2022 metus buvo surengta 11 Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdžių, iš kurių vienas buvo iškilmingas, skirtas paminėti 230-ies metų Magdeburgo teisių suteikimo Plungei ir Plateliams sukaktį.

Per kitus 10 Tarybos posėdžių aptarti 338 klausimai, iš kurių 42 buvo informacinio pobūdžio, patvirtinti 292 sprendimai, 4 sprendimai nepriimti.

Nė vieno Tarybos posėdžio nepraleido Vida Bondauskienė, A. Klišonis, Daina Martišienė, Audrius Misiūnas, Algirdas Pečiulis, Judita Stankutė, Irena Taučienė ir Adomas Zamulskis. O didžiausi pravaikštininkai buvo Gediminas Norvaišas, praleidęs net 4 Tarybos posėdžius, Gintaras Bagužis, Gintarė Drackienė, Jolanta Skurdauskienė, Julius Nekrašas ir Tadas Šetkauskis, nedalyvavę trijuose.

Priminta ir tai, kad gruodį iš Tarybos pasitraukė jau minėtas „Vieningos Plungės“ atstovas G. Bagužis, jį pakeitė kita šio komiteto atstovė Renata Gudienė. Pokyčių įvyko ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijoje – ją palikęs Jonas Mockūnas prisijungė prie mažumos Taryboje.

Meras apžvelgė ir per 2022-uosius vykusius svarbius susitikimus bei vizitus, priminė, kad praėjusius metus pradėjo „Auksinio fenikso“ apdovanojimuose laimėjęs „Metų kultūros politiko“ titulą.

Priminta ir tai, kad praėjusių metų birželį, per jau minėtą iškilmingą Tarybos posėdį, buvo atnaujinta bendradarbiavimo sutartis su Vokietijos miestu Mendenu, o prasidėjus karui Ukrainoje, Savivaldybė nutraukė partnerystę su Rusijos miestu Krasnogorsku.

A. Klišonis nepraleido progos įgelti savo oponentams Taryboje – „Vieningai Plungei“, kurios nario Liudo Skieraus valdoma „Vičiūnų“ įmonių grupė tebetęsia gamybą Rusijoje. Jis priminė ne kartą iš L. Skieraus lūpų girdėtus ketinimus nutraukti veiklą šioje šalyje, bet iki šiol tai nepadaryta.

„Tačiau nenoriu savo ataskaitos užbaigti pesimistine gaida. Džiaugiuosi Tarybos sprendimais, kurių dėka vykdomi regioninės svarbos projektai, įkurtos naujos darželio grupės, vystoma infrastruktūra, atsinaujina ligoninė. Didelio gyventojų aktyvumo sulaukė dalyvaujamasis biudžetas. Jis parodo mūsų bendruomenių išradingumą ir norą gražinti savo aplinką“, – kalbėjo A. Klišonis ir dėkojo Seimo nariams Jonui Varkaliui bei Jurgiui Razmai, taip pat Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkui Adomui Zamulskiui už pastangas, iškovojant finansavimą naujai sporto salei statyti.

Prašė įvardinti ne tik sėkmes, bet ir nesėkmes

Vis tik Tarybos nariai neskubėjo paleisti mero iš tribūnos. Jau minėtos „Vieningos Plungės“ atstovas Mindaugas Pocius padėkojo jam už gražų pasisakymą ir paprašė „gilesnės įžvalgos“ – drąsiai įvardinti, kas nepasisekė per praėjusius metus.

Atsakydamas A. Klišonis akmenėlį mestelėjo ne į savo, o į administracijos direktoriaus daržą.

„Buvo pakankamai sudėtinga surasti bendrą kalbą su administracija. Ir tai buvo vienas didesnių trūkumų. Aš turiu šiek tiek didesnę vadovavimo patirtį nei administracijos direktorius, ir mano siūlymai galbūt būtų buvę racionalesni, tačiau jie buvo atmetami vien dėl to, kad pateikiau aš“, – kalbėjo jis.

O žodžio paprašęs konservatorius A. Zamulskis siūlė merui neieškoti kitų kaltės, bet dalį atsakomybės prisiimti sau, nes meras esą bet kokioje situacijoje turi būti lyderiu, kuris vienija visus vienam tikslui.

„Aš asmeniškai pasigedau iš jūsų tos lyderystės, noro kalbėtis ne tik konkrečiais klausimais, kurie degė, bet ir bendresniais, pavyzdžiui, apie biudžetą – sudarant jį pasigedau jūsų dalyvavimo. Nebuvo iš jūsų pusės pastabų, kuo jūsų netenkina mūsų būsimi sprendimai. Galbūt pokalbio metu būtume nutarę geriau ir racionaliau. Bet šiaip pagyros kai kuriose vietose jums, mere. Sakau tai nuoširdžiai. O kai kur kaip normalus žmogus jūs klydote“, – tikriausiai ne praėjusių, bet visų 4-erių metų mero darbą įvertino A. Zamulskis.

A. Klišonis neskubėjo paneigti, kad klaidų būta, ir pridūrė, jog neklystančių nėra. „Per šią kadenciją kartais tikrai nebuvo sveika atmosfera. Bet kai merui reikia su Taryba susitikti teisme, tai kokie gali būti šilti santykiai... Todėl tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės mes turime, ką pataisyti, ir reikia taisyti“, – kalbėjo jis.

„Apsiėjome be lašinių...“

Na, o kad vienas paskutiniųjų šios kadencijos Tarybos posėdžių nebūtų per daug graudulingas, Tarybos narys Marijus Kaktys mestelėjo visus prajuokinusį siūlymą.

Jis sakė turintis pastabų dėl po Tarybos posėdžių rengiamo pabendravimo prie kavos puodelio. „Daugelis Tarybos narių nė atlyginimo neimame, bet ten – vis skurdesnis ir skurdesnis stalas, tik saldumynai... Sakyčiau, kad vis dėlto tų lėšų yra. Paaukojus bent vieno Tarybos nario atlygį, tą stalą būtų galima patiekti“, – dėstė politikas.

A. Klišonis sutiko, kad pastebėjimas – taiklus, bet priminė, jog praėjusių metų pabaigoje Taryba vienbalsiai sutiko, jog sutaupytos biudžeto lėšos būtų skirtos paremti Ukrainą. Už jas nupirkti 20 elektros generatorių išsiųsti į Svatovo miestą.

„Ką padarysi, apsiėjome be lašinių, bet su arbatėle ir kava“, – pridūrė A. Klišonis.

Poreikiai didesni už finansines galimybes

Po A. Klišonio į tribūną stojo administracijos direktorius M. Kaunas. Jis sakė pristatantis jau ketvirtąją ir turbūt paskutinę administracijos ataskaitą, nes nuo kitų metų bus rengiama viena bendra Savivaldybės ataskaita, apimsianti visas jos veiklos sritis.

M. Kaunas priminė, kad Savivaldybės administraciją sudaro 17 skyrių, 11 seniūnijų, taip pat keli skyriams nepriklausantys specialistai.

„Visuomenė dažniausiai mato tik galutinius šios komandos sprendimus ar darbų rezultatą, o kas vyksta iki to, dažniausiai nežino arba žino tik iš dalies. Kiekviena sritis, kiekvienas pokytis ar naujovė reikalauja daug diskusijų, paieškų, derinimų su kitomis įstaigomis. Kasdien parengiama daugybė dokumentų, nuolat posėdžiaujama, ieškoma finansavimo šaltinių, sprendžiamos problemos. O jų, deja, netrūksta: poreikiai yra didesni už finansines galimybes“, – kalbėjo administracijos direktorius.

Jis pasidžiaugė, kad, nepaisant finansų stygiaus, 2022-aisiais atlikta nemažai darbų, priimtas ne vienas rajono žmonėms svarbus sprendimas, žiūrėta, kad tikslingai būtų išleistas kiekvienas euras iš pernykščio 55,4 mln. eurų Savivaldybės biudžeto.

Pernai baigti Lentpjūvės gatvės kapitalinio remonto darbai, Savivaldybės administracija savo lėšomis (83,4 tūkst. eurų) prisidėjo prie Kulių miestelio Aušros ir Liepų gatvių rekonstrukcijos, tęsti Kulių miestelio kapinių sklypo sutvarkymo darbai, remontuota Kulių gimnazija.

Plungiškiai džiaugėsi atnaujinta vadinamosios Plungės jūros pakrante, tęsti žirgyno remonto darbai, baigtas statyti baseinas, modernizuotas gatvių apšvietimas (30-yje miesto gatvių pakeisti 436 šviestuvai, 213 atramų, 10 690 kabelių linijų).

Nelaukdamas klausimų apie tai, kas nepavyko, M. Kaunas įvardino dvi pagrindines praėjusių metų nesėkmes: neįsisavintus beveik 50 tūkst. eurų Kulių gimnazijos renovacijai ir 609 tūkst. eurų Varkalių kaimo Sodo gatvės remontui. „Bet ne administracija nenorėjo to padaryti. Sudėtingumas tame, kad aukščiausio lygio vadovas rengia neformalius susitikimus, o sprendimus turi vykdyti administracija“, – paaiškino administracijos direktorius.

Jis padėkojo Tarybai bei visai administracijai už komandinį darbą, taip pat Seimo nariams J. Varkaliui ir J. Razmai. O kartu – ir Plungės rajono žmonėms, kurie savo idėjomis ir darbu prisidėjo prie rajono gražinimo.

Siūlė aktyviau reikštis feisbuke

Direktoriui baigus savo ataskaitos pristatymą, į norinčiųjų paklausti eilę pirmasis stojo Tarybos narys Algirdas Pečiulis. Jis teiravosi, kas yra daroma, kad visuomenė būtų labiau įtraukiama į Savivaldybės sprendimų priėmimą. Atsakydamas M. Kaunas pasiūlė kiekvienam Tarybos nariui susikurti feisbuko paskyrą. „Ten bendravimas, patikėkit, vyksta: ir pasiūlymų sulauksit, ir diskusijų, tik reikia tam atsiduoti“, – kalbėjo direktorius ir apgailestavo, kad už savo aktyvumą socialinėje erdvėje pats dažnai sulaukia kritikos.

A. Pečiulis teiravosi ir apie objektus, kurie yra įtraukti į nebaigtos statybos sąrašą. Tarp jų – ir žiedai Žaltakalnio, Darius ir Girėno gatvėse, baigti remontuoti prieš kelerius metus, tačiau vis dar registruoti kaip teberemontuojami.

Pasak M. Kauno, ilgiausiai užtrunkama įforminti tuos objektus, kurie remontuojami bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Esą net 2019 metais atidarytas naujai įrengtas tunelis vis dar registruotas kaip nebaigtas statyti, mat iš minėtos direkcijos negaunama dokumentų, reikalingų visoms procedūroms užbaigti.

Į direktoriaus kėdę – be konkurso

Tarybos nariui Česlovui Kerpauskui rūpėjo išgirsti, kaip kitas Tarybos narys, konservatorius Vaidotas Skierus tapo Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) įsigyto UAB „Veistas“ direktoriumi – ar buvo konkursas?

M. Kaunas nepaneigė, kad V. Skierus vadovauja „Veistui“, tačiau apie konkursą nieko pasakyti negalėjo, mat tokio ir nebuvo. Administracijos direktorius kalbėjo, esą nėra numatyta jokių reikalavimų, kaip turi būti skiriamas dukterinės įmonės vadovas. Šia tema buvo diskutuota TRATC-o akcininkų susirinkime ir nutarta, kad naujos kadencijos Taryboms teks nuspręsti, kaip valdyti šią dukterinę įmonę, ar palikti ją kaip UAB-ą, ar reorganizuoti ir prijungti prie TRATC-o kaip atskirą padalinį.

„Vienu žodžiu, vieningai sutarėte ir pastatėte direktorių“, – replikavo Č. Kerpauskas, akivaizdžiai nepatenkintas išgirstu paaiškinimu.

Į diskusiją įsiterpė ir meras A. Klišonis. Jis prašė pateikti akcininkų susirinkimo, kuriame buvo spręstas klausimas dėl „Veisto“ direktoriaus paskyrimo, protokolą. „Be konkurso patapt Savivaldybės įsteigtos įmonės vadovu... Na, žinot, to dar nesu girdėjęs“, – replikavo jis. Tačiau M. Kaunas pasiūlė nemaišyti sąvokų, mat „Veistas“ nebuvo įsteigtas Savivaldybės, o įsigytas TRATC-o iš privatininkų.