Naujausios
„Reikėtų išnešiot po plytą“
„Tiesiai šviesiai sakykit, kokios problemos, nebijokit, nenutylėkit“, – susirinkusiuosius ragino M. Kaunas. Ir nors į susitikimą atvyko vos saujelė vietos gyventojų, tačiau jie pažėrė tikrai nemažai klausimų ir pageidavimų.
Labiausiai šateikiškiams rūpėjo apleistų pastatų, kurių kaime – ne vienas ir ne du, likimas. Administracijos direktorius paaiškino, kad Savivaldybė inicijavo bešeimininkiais pripažintų pastatų perėmimą, o artimiausiu metu bus skelbiami šių objektų pardavimo aukcionai. Reikia tikėtis, šie kaimo vaiduokliai ras naujus savininkus ir bus pradėti tvarkyti.
Kur kas keblesnė situacija – su tais pastatais, kurie turi šeimininkus, tačiau vis tiek yra neprižiūrimi. Antai vienas belgas įsigijo buvusį seniūnijos pastatą. Įsigijo ir turbūt pamiršo jį turintis, nes statinys yra neprižiūrimas. Dar blogesnė situacija – su kaimo centre esančiu „Žemaitijos pienui“ priklausančiu pastatu. Įmonei jau nebe pirmus metus taikomas didžiausias leistinas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, tačiau tai neduoda jokio poveikio – tiek Šateikiuose, tiek Plungėje ir kituose miestuose bei kaimuose esantis šios įmonės valdomas nekilnojamasis turtas yra paliktas likimo valiai.
„Reikėtų išnešiot po plytą ir nebeliktų“, – šmaikštavo kažkas iš susirinkusiųjų.
O seniūnė sakė panašių nusiskundimų jau sulaukusi ir iš kitų kaimų gyventojų: aleksandraviškiams akis bado apleista buvusi jų mokykla, narvaišiškiams – ne ką geresnės būklės buvusio darželio pastatas.
„Tokių pastatų daug rajone, kažkas investavo, nusipirko, bet neprižiūri. Bet dabar jau turim Savivaldybėje specialistą, atsakingą už pastatų priežiūrą, kuris gali ir baudas rašyti. Esam pradėję judėti tuo klausimu“, – vilties suteikė M. Kaunas.
Siūlė į pagalbą pasitelkti ūkininkus
Kita gyventojams rūpinti problema – kelių priežiūra. Seniūnės ir administracijos direktoriaus teirautasi, ar negalima sudaryti sutarties su kokiu vietos ūkininku, kad padėtų savo traktoriumi prižiūrėti kelius. Išgirdę, kad tokia galimybė yra ir kitos seniūnijos ja naudojasi, žmonės ėmė garsiai abejoti, ar būtų įmanoma tą įgyvendinti ir Šateikiuose – vargu ar ūkininkai turi keliams greideriuoti, sniegui valyti reikalingą techniką.
M. Kaunas užsiminė, kad traktorių būtų galima nupirkti ir pačiai seniūnijai, jei ši sutartų su kokia kaimynine seniūnija juo naudotis bendrai. Ir siūlė patiems gyventojams aktyviau išsakyti savo lūkesčius: „Šiemet seniūnijos gavo daugiau lėšų keliams prižiūrėti, tik reikia protingai susidėlioti prioritetus, pasidomėti, ko žmonės nori. Vienas kaimas gal nori, kad kas mėnesį būtų greideriuojama, o kitas – kad rečiau, bet kad liktų lėšų kokiam keliui pažvyruoti ar grioviui sutvarkyti.“
Vienas iš susirinkimo dalyvių sakė nesuprantantis, kodėl niekas nesutramdo centrine Šateikių gatve lekiančio sunkiasvorio transporto: tralų, miškavežių. Nors yra kelio ženklai, draudžiantys tokio transporto eismą Žemaitės gatve, tačiau į juos vairuotojai numoja ranka, o ir patruliuojantys pareigūnai esą apsimeta nematantys pažeidėjų. Žmonės garsiai svarstė, jei nors vienas toks erelis būtų sustabdytas ir nubaustas, ir kiti nebedrįstų rizikuoti, kaimą apvažiuotų Apylankos gatve.
Problemų – lyg iš gausybės rago
Šateikiškiai išvardino ir daugiau jiems akis badančių problemų: parke jau kažin kiek metų nevalytas tvenkinys, užtvankos konstrukcijos – sulūžusios ir keliančios grėsmę aplinkinių, ypač vaikų, saugumui, per gatvę šalia parduotuvės būtinai reikia perėjos, o kelius per Mišėnus ir Godelius stelbia krūmai. Skundžiasi ir važiuojantieji į Žemaitės memorialinį muziejų Bukantėje, kad po Plungės–Šateikių kelio remonto nesuformuotas nuvažiavimas į šalutinį kelią, todėl sunku įveikti susidariusį nemenką slenkstį, ypač autobusams.
Pati seniūnė S. Arytė-Lauciuvienė išsakė susirūpinimą dėl kaimo ambulatorijos likimo, bet pridūrė turinti vilties, jog šateikiškiai neliks be ambulatorijos, kad jai bus rastos naujos patalpos, o vietos gyventojai esant reikalui ir toliau galės pasikonsultuoti su atvykstančia gydytoja.
„Kitos seniūnijos kažkiek juda, na o mūsų“, – besibaigiant susitikimui atsiduso vienas šateikiškis, kai naujoji seniūnė jau buvo prisirašiusi net kelis užrašinės lapus gyventojų nusiskundimų. Žmonės išreiškė viltį, kad su naująja seniūne reikalai keisis į gerą, o S. Arytė-Lauciuvienė savo ruožtu pakvietė ir gyventojus aktyviau bendradarbiauti, ne tik išsakyti problemas, bet ir padėti jas spręsti.