Naujausios
Nuramino: blogo kvapo nebus
Biodujų gamyklos projekto vadovui Vaidotui Eimučiui galiausiai teko atsiprašinėti už visus techninius nesklandumus (o veikiau už nemokėjimą naudotis virtualiam susirinkimui pasirinkta programa) ir antrą kartą pakartoti kai kuriuos susitikimo dalyvius dominusius aspektus.
Kaip ir buvo galima tikėtis, prisijungusiuosius labiausiai domino, ar planuojama statyti biodujų gamykla, varoma paukščių mėšlu, skleis blogą kvapą ir kokio stiprumo jis bus. Kaip paaiškino projekto vadovas, atliktas kvapų modeliavimas parodė, kad kvapai bus visai nestiprūs. Kvapo koncentracija įmonės teritorijos ribose esą neviršys 0,1–1,34, artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje – 0,06 europinio kvapo vieneto, kai leistina riba yra 5 vienetai.
Susitikimo metu akcentuota, kad paukščių mėšlas nebus sandėliuojamas atviru būdu, kažkiek blogo kvapo į aplinką gali išsiskirti tik atidarius priėmimo liukus, bet ir jis, kaip minėta, neviršys teisės aktais reglamentuojamų ribinių verčių.
Projekto vadovas V. Eimutis patikino, kad biodujų gamykla skleis mažiau blogo kvapo nei dabar toje teritorijoje veikiantis paukštynas. Tiesa, jis neslėpė, kad paukščių mėšlas į Kaušėnus bus vežamas ir iš kitų paukštynų.
Iš viso per parą į biodujų gamyklą planuojama pristatyti iki 110 tonų paukščių mėšlo. Pusė šio kiekio esą atkeliaus iš UAB LIT EGG, kuriai priklauso dabar šalia Plungės veikiantis paukštynas, kita pusė – iš kitų paukštynų.
Neturėjo atsakymo
Susitikime dalyvavęs Tarybos narys Tomas Mašeckis sakė netikintis, kad biodujų gamykla neskleis blogų kvapų. Esą ir dabar jų atsklinda nuo paukštyno, „nors jie nėra tokie, su kuriais nebūtų įmanoma susigyventi“, – kalbėjo politikas, bet tuoj pat sulaukė vieno gyventojo pastabos, kad toks pasakymas apskritai yra nekorektiškas. Suprask – verslas turi tvarkytis taip, kad nekeltų didesnių ar mažesnių nepatogumų gyventojams.
Kitas Tarybos narys Ramūnas Lydis prašė projekto vadovo paaiškinti, kaip bus šalinamos biodujų gamybos metu susidariusios nuotekos, tačiau V. Eimutis sakė dar neturintis atsakymo. Toks pasiteisinimas nepatiko Savivaldybės architektui Tomui Jociui. Jis pabrėžė, kad biodujų gamyklos projekto rengėjai, prieš susitikdami su visuomene, jau turėjo būti išsprendę tokius klausimus.
Susitikimo dalyviai turėjo priekaištų ir dėl to, kad projekte nenumatyta į miesto pusę pasodinti želdinių ir įrengti kvapo matavimo stotelių. Projekto rengėjai ne į visus klausimus galėjo atsakyti, nežinojo ir to, kur iškeliaus perdirbtas paukščių mėšlas, ilgokai užtruko, kol rado informaciją, kad biodujų gamykloje bus sukurta 11 darbo vietų. Galima reziumuoti, kad projekto viešinimui pasirengta silpnokai.
Ką planuojama statyti?
„Žemaitis“ anksčiau jau rašė, kad biodujų ir biometano gamyba iš vištų mėšlo numatyta Kaušėnų kaime, Vyturio g. 6 – UAB LIT EGG paukštyno, kuriame auginamos vištos dedeklės, teritorijoje, 4,5 ha ploto sklype.
Teritorija pietuose, šiaurėje ir vakaruose ribojasi su mišku, pietryčiuose – su rajoniniu keliu. Artimiausias gyvenamasis namas – už 80 metrų rytų kryptimi.
Planuojama biodujų gamyba vyks iš vištų mėšlo anaerobinio apdorojimo fermentatoriuose, biodujų valymas – filtruose, o tiekimas į dujotiekį – įrengiamoje apskaitos ir suspaudimo stotyje. Pagamintos ir išvalytos biodujos (biometanas) bus tiekiamos į magistralinį AB „Amber Grid“ dujotiekį.
Biodujų gamyba bus vykdoma dviejose po 707 kub. metrų hidrolizės talpose ir keturiuose po 5581 kub. metrų tūrio talpos fermentatoriuose. Planuojama, kad vidutiniškai bus pagaminama apie 8,5 mln. kubinių nanometrų biodujų per metus.
Pagamintos biodujos aktyvuotos anglies filtrais bus išvalomos nuo sieros vandenilio, biodujų paruošimo mazge ataušinamos, o surinktas kondensatas šalinamas perpumpuojant uždarais vamzdynais atgal į hidrolizės rezervuarus.
Biometano gamybos įrenginyje paruoštos biodujos bus praspaudžiamos per filtrus, taip atskiriant metaną nuo anglies dvideginio. Atskirtos metano dujos (biometanas) bus džiovinamos, suslegiamos ir tiekiamos į „Amber Grid“ dujotiekio tinklus.
Nudujintas substratas iš fermentatorių (apie 405 tonų per dieną) vamzdžiais bus transportuojamas į gamybos pastatą galutiniam apdorojimui, kur iš jo bus gaminamos sausos organinės trąšos ir amoniakinis vanduo ar amonio sulfatas.
Pagrindinė žaliava – paukščių mėšlas, į gamyklą uždarais sunkvežimiais bus vežamas iš trijų UAB LIT EGG paukštynų, esančių Kaušėnų kaime, Ylakiuose (Skuodo r.) ir Ubiškėje (Telšių r.). Tokiai biodujų gamybai bus sunaudojama apie 40 150 tonų organinių žaliavų per metus (110 tonų per dieną).