Problemų – devyni aukštai

Jur­gi­tos NAG­LIENĖS nuo­trau­ka
Re­no­va­ci­jos ne­su­lau­kian­tys de­vy­naukš­čio gy­ven­to­jai nu­tarė bels­tis į Sa­vi­val­dybės va­dovų du­ris
„Mūsų na­mo ad­mi­nist­ra­torė ne­si­leid­žia į kal­bas, o iki di­rek­to­riaus ne­pri­leid­žia. Pa­sa­ko: jei iš de­vy­naukš­čio, čiuož­kit na­mo, nie­kas ne­įleis“, – to­kiais žod­žiais penk­ta­die­nio rytą sa­vo vi­zitą pas Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių Min­daugą Kauną pra­dėjo būrys plun­giš­kių, gy­ve­nan­čių vie­nin­te­lia­me Plungė­je esan­čia­me de­vy­naukš­ty­je. Mo­te­rys teigė ne­pri­si­beld­žian­čios į jų dau­gia­butį ad­mi­nist­ruo­jan­čio „Plungės būsto“ va­do­vo du­ris, todėl nu­spren­du­sios kreip­tis į Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių – gal šis iš­girs jų nu­si­skun­di­mus ir pa­dės išspręs­ti metų me­tais ne­pa­ju­di­namą pro­blemą.

Skelbs jau penktą kon­kursą

O to­ji pro­ble­ma – jau ke­le­rius me­tus lau­kia­ma, ta­čiau nie­kaip ne­pra­si­de­dan­ti V. Ma­čer­nio g. 63 dau­gia­bu­čio re­no­va­ci­ja. Mo­te­rys sakė jau bi­jan­čios, kad vieną dieną nu­tiks ko­kia ne­laimė – by­ran­čios ply­tos su­ža­los kokį praeivį. Bet svarstė, gal ta­da vald­žia at­kreiptų dėmesį į šio na­mo gy­ven­tojų nu­si­skun­di­mus, nes ras­ti bendrą kalbą su naują­ja dau­gia­bu­čio ad­mi­nist­ra­to­re esą nie­kaip ne­pa­vyks­ta.

Anks­čiau jų namą ad­mi­nist­ra­vu­sią mo­terį plun­giškės minė­jo ge­ruo­ju, o da­bar­ti­nei ad­mi­nist­ra­to­rei ne­gailė­jo kar­čių žod­žių. Štai ir pa­sta­ra­sis su­si­rin­ki­mas, pa­sak dau­gia­bu­čio gy­ven­tojų, tru­ko vos 10 mi­nu­čių. Ad­mi­nist­ra­torė esą ap­si­su­ko ant kul­no, sėdo į au­to­mo­bilį ir nurū­ko sa­vo ke­liais, o pro­ble­mos, ku­rių yra dau­gybė, taip ir li­ko neišspręs­tos.

Ka­dan­gi į su­si­ti­kimą Savivaldybėje bu­vo pa­kvies­tas ir „Plungė būsto“ di­rek­to­rius Eu­ge­ni­jus Pa­lu­bins­kas, jam ir te­ko priim­ti moterų kri­tiką bei at­sa­ky­ti į kal­ti­ni­mus. Jis sakė pui­kiai su­pran­tan­tis gy­ven­tojų pyktį dėl nie­kaip ne­pra­si­de­dan­čios na­mo re­no­va­ci­jos, ta­čiau ma­žai ką ga­lin­tis pa­keis­ti. Pa­sak jo, per­nai ieš­kant įmonės, ku­ri ap­siimtų re­no­vuo­ti de­vy­naukštį, net ke­tu­ris kar­tus skelb­tas ran­gos darbų pir­kimų kon­kur­sas, ta­čiau no­rin­čių to im­tis neat­si­ra­do. „Per ma­ža su­ma, nie­kas ne­no­ri įsi­pa­rei­go­ti“, – aiš­ki­no di­rek­to­rius.

Pro­jektų val­dy­mo agentū­ra šie­met lei­do ko­re­guo­ti šio dau­gia­bu­čio at­nau­ji­ni­mo in­ves­ti­cinį pro­jektą – 30-čia pro­centų pa­di­din­ti re­no­va­ci­jos sumą. Ši pro­cedū­ra esą il­ga ir su­dėtin­ga: „Plungės būstas“ minė­tai agentū­rai pa­teikė nau­jus darbų bei med­žiagų kainų skai­čia­vi­mus ir da­bar lau­kia jos pa­tvir­ti­ni­mo. Kai agentū­ra už­degs ža­lią šviesą, bus krei­pia­ma­si į banką, kad šis su­teiktų pa­skolą. Esą at­li­kus vi­sas šias pro­cedū­ras, bus skel­bia­mas dar vie­nas, jau penk­ta­sis, viešųjų pir­kimų kon­kur­sas. Gal jis pa­ga­liau bus sėkmin­gas ir su laimė­ju­sia įmo­ne bus ga­li­ma pa­si­ra­šy­ti ran­gos darbų su­tartį.


Prašė kant­rybės

M. Kau­nas gy­ven­to­jams pri­minė dar ir tai, kad re­no­va­ci­jos pra­džia nu­si­kėlė iš­ki­lus būti­ny­bei keis­ti de­vy­naukš­čio pa­skirtį, mat iki tol jis bu­vo re­gist­ruo­tas kaip bend­ra­bu­tis. Tik pa­kei­tus pa­skirtį į dau­gia­bu­čio gy­ve­na­mo na­mo, bu­vo ga­li­ma už­sa­ky­ti pa­sta­to re­no­va­ci­jos in­ves­ti­cinį pro­jektą ir im­ti dai­ry­tis ran­govų.

Vis tik di­rek­to­rius už­si­minė, kad net ir treč­da­liu pa­di­din­ta darbų kai­na ne­ga­ran­tuo­ja, jog pa­vyks ras­ti ran­govą.

„Pa­tys da­bar su­pran­tat, kas vyks­ta, – vi­sur su ran­go­vais, su sta­ty­bom yra pro­blemų. Ne tik pas jus neat­si­ran­da no­rin­čių dirb­ti, nes nie­kas ne­ži­no, ko­kios kai­nos bus“, – kalbė­jo M. Kau­nas. Ir kvietė gy­ven­to­jus turė­ti kant­rybės, o E. Pa­lu­bins­ko smar­kiai ne­kri­ti­kuo­ti, mat jis di­rek­to­riaus pa­rei­go­se – tik nuo pra­ėju­sio ru­dens.

Vis tik mo­te­rys sakė per dau­gybę metų pra­ra­du­sios ir pa­sku­ti­nius kant­rybės la­šus, mat pa­sta­to būklė tik blogė­ja – sie­nos drėksta, bu­tai pe­li­ja. Įsi­senė­ju­sių bėdų neišsp­rendė ir sto­go re­mon­tas, pa­li­jus van­duo vis tiek sun­kia­si per ply­šius, se­mia bu­tus, ver­žia­si per elekt­ros sky­dinę, o dau­gia­bu­čio ad­mi­nist­ra­torė į nu­si­skun­di­mus ne­rea­guo­jan­ti, neat­sa­kan­ti į skam­bu­čius, o su­tik­ta ne­si­leid­žian­ti į kal­bas. Esą nuo jos yra kliuvę ir liftą tvar­ky­ti išk­vies­tam in­ži­nie­riui – šį iš­ko­lio­ju­si vi­so­kiais žod­žiais.


Var­gas dėl lif­to

Ats­ki­ra kal­ba – apie se­nutėlį liftą. Lif­ti­nin­ke anks­čiau net 17 metų dir­bu­si šio dau­gia­bu­čio gy­ven­to­ja Bi­rutė pri­si­minė, kad prie­š ke­le­rius me­tus šiam dau­gia­bu­čiui bu­vo ras­tas nau­jas vo­kiš­kas lif­tas, gy­ven­to­jai su­ti­ko pirk­ti jį iš­si­mokė­ti­nai, ta­čiau „Plungės būstas“ ne­si­ėmė or­ga­ni­za­ci­nių darbų.

Vis tik, pa­sak jos, ret­kar­čiais pa­re­mon­tuo­ja­mas ir se­na­sis lif­tas galėtų tar­nau­ti dar ne vie­ne­rius me­tus, reikėtų tik ke­lių eurų dažų skar­di­nei jam per­da­žy­ti, li­no­leu­mo ga­ba­lo ant grindų pa­ties­ti. „Aš kai dir­bau, pa­ti viską da­ry­da­vau, o da­bar kaip pri­ka­ko­jo šu­niu­kas kam­pe, taip ir tebė­ra trys sa­vaitės. Nie­kam nerū­pi.“

Mo­te­rys py­ko ir dėl to, kad sa­vait­ga­liais nei lif­ti­nin­kas, nei lif­tas ne­dir­ba. E. Pa­lu­bins­kas joms pri­minė, jog prie­š pu­santrų metų gy­ven­to­jai ne­su­ti­ko mokė­ti už pu­sant­ro lif­ti­nin­ko eta­to, tad yra žmo­gus, dir­ban­tis vie­nu eta­tu. Ir natū­ra­lu, kad sa­vait­ga­liai bei va­ka­rai jam – lais­vi.

Be to, di­rek­to­rius pri­dūrė, kad at­lie­kant dau­gia­bu­čio re­no­va­ciją se­na­sis lif­tas bus pa­keis­tas nau­ju. O jei ne­pa­vyktų pra­dėti re­no­va­ci­jos, būtų ga­li­ma sam­dy­ti įmonę, ku­ri se­no­jo lif­to pa­ra­met­rus stebėtų per nuo­tolį ir, šiam su­ge­dus, per va­landą at­vyktų iš Klaipė­dos jo su­tvar­ky­ti. Esą tai kai­nuotų pi­giau nei iš­lai­ky­ti lif­ti­ninką.

Iš­gir­du­sios apie to­kią ga­li­mybę mo­te­rys džiaugė­si, kad bu­vo priim­tos ir išk­lau­sy­tos. Dar la­biau nu­džiu­go, kai iš­gir­do „Plungės būsto“ di­rek­to­riaus pa­žadą su­reng­ti visų dau­gia­bu­čio gy­ven­tojų su­si­ti­kimą, ku­ria­me ir jis pa­ts da­ly­vaus.

„Kai jūs būsit, gal ir ad­mi­nist­ra­torė ki­taip šnekė­sis, – vylė­si su­si­rin­ku­sio­sios. –  O tų pro­blemų bu­vo ir bus, kaip be­būtų – de­vy­naukš­tis na­mas, vie­nin­te­lis toks Plungė­je. Kaip vai­duok­lis ant kal­no.“

E. Pa­lu­bins­kas į su­si­ti­kimą at­ėju­sių mo­terų pra­šė vi­sus skun­dus atei­ty jam ad­re­suo­ti raš­tu – gal ta­da būtų leng­viau bend­rau­ti. Ta­čiau mo­te­rys sua­be­jo­jo, ar tie raš­tai pa­sieks di­rek­to­rių, nes anks­čiau ad­mi­nist­ra­torės esą nei įleis­da­vo pas di­rek­to­rių, nei su­jung­da­vo su juo te­le­fo­nu. „Ne­ti­kiu, kad jos galėtų to­kios būti“, – iš­girdęs tai stebė­jo­si „Plungės būsto“ va­do­vas.


„Ši­to ne­galė­jo būti“

Ir vėliau tą dieną, pa­bend­ravęs su sa­vo dar­buo­to­jo­mis, „Že­mai­čiui“ te­le­fo­nu jis sakė esan­tis vi­su 100-u pro­centų tik­ras, kad tądien Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus ka­bi­ne­te de­vy­naukš­čio ad­mi­nist­ra­torės ad­re­su nu­skambėję kal­ti­ni­mai bu­vo ge­ro­kai su­tirš­tin­ti.

„Grįžęs kalbė­jau­si su ja, mo­te­ris išė­jo did­žiu­liam stre­se. Pa­ti­ki­no, kad nė sy­kio nėra jo­kio ašt­res­nio žod­žio pa­sa­kiu­si. Ji la­bai ra­mi yra, ne­pa­tikė­čiau, kad galėtų kažką iš­ko­liot – ne to­kio cha­rak­te­rio. Ir kad pas ma­ne užei­ti į ka­bi­netą ne­leistų... Ši­to ne­galė­jo būti. Atei­na pas mus, į „Plungės būstą“, tik­rai ne­ma­žai žmo­nių, vi­sus prii­mu, kas krei­pia­si, su vi­sais kal­buo­si. O iš de­vy­naukš­čio nėra buvę. Ir nu­si­skun­dimų kaž­ko­kių di­des­nių ne­sam iš jų at­si­girdę, tik pra­šy­mai at­lik­ti ei­na­muo­sius dar­bus. Vi­sad rea­guo­jam, išsp­rend­žiam“, – kalbė­jo E. Pa­lu­bins­kas.

Pa­sak jo, įmonė­je dir­ban­čioms trims ad­mi­nist­ra­torėms pa­ves­ta ad­mi­nist­ruo­ti net 151 dau­gia­butį namą, kiek­vie­nai jų ten­ka maž­daug po 50, tad natū­ra­lu, kad ne iš­kart spėja­ma rea­guo­ti į visų skun­dus, ta­čiau esą sten­gia­ma­si, kad nie­kas ne­liktų nu­skriaus­tas. O šiuo at­ve­ju, E. Pa­lu­bins­ko nuo­mo­ne, ma­tyt, pra­si­veržė per daug metų su­si­kau­pu­sios de­vy­naukš­čio na­mo gy­ven­tojų emo­ci­jos. „Gal bu­vo ir koks ap­si­žod­žia­vi­mas, kas čia ži­no, bet kad ad­mi­nist­ra­torė būtų var­to­jusi ne­cenzū­ri­nius žod­žius – tik­rai ši­to ne­galė­jo būti“, – dar kartą pa­kar­to­jo „Plungės būsto“ va­do­vas.