Naujausios
„Žemaičio“ redakcija sulaukė plungiškio Antano laiško, kuriame šis dėsto, kad plungiškiams, gyvenantiems šalia Alantos ir Sausdravo gatvių sankirtos, vadinamajame kareivinių kvartale, jau kurį laiką ramybės neduoda raudonų plytų pastatas-vaiduoklis. Jis ne tik gadina miesto vaizdą, bet ir kelia grėsmę ten mėgstantiems lankytis moksleiviams.
„Buvusio karinio dalinio teritorijoje, naujai paklotos Alantos ir Sausdravo gatvių susikirtime, stovi raudonų plytų pagalbinis pastatas. Šalia statant prekybos centrą, dalis jo buvo nugriauta, o kita dalis prieš metus degė. Gaisrininkai atliko savo darbą ir išvažiavo, o griuvėsiai taip ir liko. Jie ne tik nepuošia miesto, bet ir teršia aplinką. Pašonėje mėtosi nuardytos asbestinės stogo dangos likučiai. O netoliese esančios „Babrungo“ progimnazijos mokiniai pertraukų metu šiuos griuvėsius naudoja kaip slaptą vietą parūkyti ar meiliai paburkuoti“, – laiške dėsto Antanas.
Vyras nurodė, kad apie šią problemą buvo informuota miesto seniūnija, tačiau situacija nesikeičia – niekas nė plytos nepajudino.
Šis statinys „Žemaičio“ žurnalistams gerai žinomas. Praėjusių metų balandį, taigi lygiai prieš metus, rašėme apie jame kilusį gaisrą, kurio gesinti sulėkė net penki ugniagesių automobiliai iš Plungės, Rietavo, Žlibinų ir Šateikių.
Plušėję visą naktį, gaisrininkai ugnį suvaldė. Tam prireikė nemažai pastangų, nes statinys buvo prikrautas šiukšlių ir, kaip paliudijo aplinkiniai, dažnai lankomas benamių. Vadinasi, jau tada buvo galima klausti miesto valdžios, kodėl iki tiek apsileidžiama ir apsišiukšlinama, kad net viena mažytė žiežirba įžiebia didžiules liepsnas, o tada jau metamos didelės pajėgos ir, žinoma, finansai, gaisrams gesinti.
Nuo šio įvykio praėjo lygiai metai, tačiau situacija nepasikeitė nė per nago juodymą. Pastatas iki šiol – nežinia, kiek dešimtmečių – stovi apleistas ir apgriuvęs, o po jį ir toliau landžioja gretimos „Babrungo“ progimnazijos moksleiviai bei visokie neaiškaus plauko tipeliai.
Tuo savo akimis įsitikino ir „Žemaičio“ žurnalistai, apsilankę šioje vietoje tuoj po minėto gaisro. Išvydę juos iš statinio lyg pabaidytos stirnos spruko ir gimnazijos link nubėgo pulkelis mokinių.
Tiesa, žurnalistų pakalbinta progimnazijos direktorė Janina Pociutė šios problemos išsigynė. Anot jos, mokykla yra kiek atokiau nuo apleisto pastato, tad esą mažai tikėtina, kad mokiniai ten lankosi pertraukų metu. To neleidžia ir mokymosi sutartys, kuriomis vaikai įsipareigoja pertraukų metu neišeiti iš mokyklos teritorijos.
O ką mokiniai veikia ir kur eina po pamokų, J. Pociutė kalbėjo negalinti pasakyti – čia jau nebe mokyklos reikalas. Vis tik šioje vietoje galėtume pridurti, kad kai lankėmės prie degėsiais pradvisusio pastato tuoj po gaisro, buvo apie 10 valanda ryto, pirmadienis. Akivaizdu, kad neaišku ką apleistame statinyje veikusiam būreliui mokinių ne mokymosi sutartys ir jų sąlygos rūpėjo. Matyt, progimnazijos vadovybei taip pat mažai rūpi pasekti, kur pertraukų metu traukia mokiniai, apie ką užsimenama ir minėtame skaitytojo laiške.
Faktas kaip blynas ir tai, kad miesto valdžiai mažai rūpi tokie apleisti statiniai, tampantys jaunimo traukos centru, o kartu – dideliu galvos skausmu ugniagesiams gelbėtojams. „Žemaičiui“ pradėjus aiškintis, ką ketinama daryti su skaitytojo Antano įvardintu statiniu, miesto seniūnė Dangirutė Jurkuvienė dievagojosi, kad jai jis yra gerai žinomas ir kad jau imtasi veiksmų.
„Esame pateikę prašymą Plungės rajono savivaldybės Turo skyriui, kad šį bešeimininkį statinį būtų galima pradėti griauti. Ateityje laukia didžiuliai griovimo darbai ir tam bus reikalingos lėšos. Tačiau visų pirma turi būti gautas teismo leidimas, tad belieka kantriai laukti. Šiais metais greičiausiai nepavyks įgyvendinti planų, bet tikimės tai padaryti bent kitąmet“, – kalbėjo D. Jurkuvienė.
Plungės miesto seniūnė patikino, kad iki kol bus gautas oficialus leidimas nugriauti pastatą, bus imtasi kitų saugumo priemonių, jog griuvėsiai nebūtų prieinami jaunimui. Tik kokios tos priemonės, D. Jurkuvienė neįvardino.
Tačiau susisiekus su Savivaldybės Turto skyriaus vedėja Živile Bieliauskiene, ši nupiešė kiek kitokį vaizdelį. Pasirodo, miesto seniūnija tik praėjusį pirmadienį kreipėsi į Turto skyrių dėl šio pastato likimo. Kur seniūnija buvo iki gaisro ir tuoj po jo, neaišku.
„Plungės miesto seniūnė D. Jurkuvienė mus informavo pirmadienį, kad reikia pripažinti šį statinį bešeimininkiu. Dabar lauksime, kada seniūnija parašys administracijos direktoriui pranešimą, kad yra apleistas, bešeimininkis pastatas, ir kada bus inicijuotos tolimesnės procedūros. Kokios jos? Visų pirma bus kreiptasi į teismą, kad statinys būtų pripažintas bešeimininkiu ir perduotas Savivaldybės nuosavybėn. Tik tada galėsim inicijuoti statinio nugriovimą. Deja, tokios procedūros trunka labai ilgai. Kol parengiama medžiaga teismui ir kol šis priima sprendimą, užtrunka iki metų laiko“, – paaiškino Ž. Bieliauskienė.
Akivaizdu, jog šių veiksmų buvo galima ir net būtina imtis prieš dešimt ar net dvidešimt metų, tačiau traukinys kažkodėl pajudėjo tik dabar. Ačiū visuomeniškiems plungiškiams, kurie nebijo durti pirštu į miesto skaudulius ir kuriems ne vienodai, kur laiką leidžia mūsų jaunimas. Belieka tikėtis, kad atsakingos institucijos bent dabar susigriebs ir atliks visas reikiamas procedūras iki galo, o kitąmet, kaip minėjo seniūnė, bent jau šiuo vienu vaiduokliu mieste liks mažiau.