Naujausios
Kur dėti mėšlą?
Ketvirtadienį Plungės miesto seniūnijoje susirinkę Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus nariai aptarė esamą ūkininkų situaciją Lietuvoje, o skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys priminė visiems, kad dėl įvairių problemų dėl įvairių problemų ne kartą buvo kalbėta su valdžios atstovais, bet šie ūkininkų neišgirdo.
„Pradedant nuo Žemaitijoje nuskambėjusių mėšlo reikalų. Visi puikiai žinome, kad tik iki lapkričio 15-os dienos buvo galima jį vežti. Buvome parašę net oficialų raštą su prašymu peržiūrėti esamą situaciją, kadangi daug iškrito kritulių ir laiku nesuspėjome atlikti darbų. Tiksliau sakant, buvo neįmanoma ant išmirkusios žemės išvežti mėšlo. Bet mūsų valdžios atstovai niekaip negalėjo to suprasti ir priėmė mums nepalankius sprendimus“, – kalbėjo M. Kaktys.
Mėšlo ir srutų tvarkymo klausimas ypač aktualus gyvulininkystės ūkių šeimininkams. Praėjusių metų lapkričio 15 dieną įsigaliojo draudimas tręšti laukus srutomis arba mėšlu, nors dėl užsitęsusio lietaus ūkininkai su savo technika negalėjo įvažiuoti į savo laukus ir laiku suspėti atlikti darbus.
Spalio 25 dieną Lietuvos ūkininkų sąjunga kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl galimybės pratęsti tręšimo terminą, tačiau nesėkmingai – ministerija ūkininkų prašymo nepatenkino.
Buvo išplatinta informacija, neva bus ieškoma galimybių, kaip padėti ūkininkams, kurie dėl ekstremalių oro sąlygų negalėjo laiku atlikti tręšimo darbų, tačiau galiausiai paaiškėjo, jog draudimo tręšti žemę mėšlu ir srutomis laikotarpis keičiamas nebus.
Viena protesto akcija po kitos
Anot M. Kakčio, toks nesusikalbėjimas ar nenorėjimas gilintis į žemdirbių situaciją ir priveda prie protesto akcijų. Šįkart rajono ūkininkai taip pat žada nelikti nuošaly.
Praėjusį pavasarį per Lietuvą nuvilnijo pieno ūkių protesto akcija, kadangi nukrito žaliavinio pieno supirkimo kainos ir valdžia atsisakė skirti reikalaujamą 40 mln. eurų dydžio paramą. Ūkininkai taip pat siekė žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo.
M. Kakčio teigimu, pieno ūkių problema Lietuvoje išlieka labai opi, dėl to mažėja pieno gamintojų.
Dar viena ūkininkų problema – daugiametės pievos, kurias Lietuva, įstodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo saugoti. Praėjusiais metais daugiamečių žolynų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis negalėjo sumažėti daugiau kaip 5 proc., palyginus su 2018 metų referenciniu santykiu.
Tačiau paaiškėjo, kad šis santykis pasiekė net 18 procentų, todėl suartas pievas ūkininkai privalės atkurti.
„Žemdirbių vilties ir solidarumo laužai“
Nepatenkinti šiuo ir kitais pečius užgulusiais reikalavimais, Lietuvos žemdirbiai nutarė vienytis ir kvietė visus sausio 8 dieną, 14 valandą, prie pagrindinių kelių, matomose vietose, užkurti bent po vieną laužą.
Plungės rajono žemdirbiai nutarė rinktis prie Šiaulių–Palangos plento, prieš sankryžą su keliu į Skuodą.
Nuo seno laužai buvo uždegami, kad įspėtų apie pavojų, padėtų susitelkti ir apsiginti. „Kuo daugiau uždegsime laužų, tuo didesnę vienybę pademonstruosime“, – kalbėjo M. Kaktys.
Ūkininkai kviesti į laužų deginimo vietą, jeigu yra galimybė, suvažiuoti su žemės ūkio technika. Ją pastatyti kuo dešiniau šalikelėje, aikštelėje ar ant lauko, būtinai laikantis visų saugumo reikalavimų ir kelių eismo taisyklių. Būtina turėti liemenes, o traktorius palikti su švyturėliais ir avariniu signalu.
Lietuvos ūkininkai protestuodami siekia, kad būtų išspręsta pieno krizė, uždraustas rusiškų grūdų tranzitas per Lietuvą, taip pat reikalauja saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtrą vykdyti ne žemės savininkų sąskaita.
Kartu prašoma be prievartos ūkininkams išspręsti daugiamečių pievų atkūrimo problemą ir kad naftos dujoms taikomas akcizas nebūtų didesnis nei kaimyninėse valstybėse. Kartu prašoma palikti senąją žymėto dyzelino naudojimo tvarką.