„Protų mūšyje“ labiausiai pasikaustę buvo stalgėniškiai

Rūtos LAU­RI­NAI­TIENĖS nuo­trau­ka
Nie­kas tą va­karą ne­galė­jo pra­nok­ti Stalgėnų ko­man­dos – ji ta­po nu­galė­to­ja
Ket­vir­ta­die­nio va­karą ka­vinė­je „Fortū­na“, Plungė­je, vėl virė aist­ros – čia rin­ko­si pa­tys azar­tiš­kiau­si, pa­tys gal­vo­čiau­si ir, ži­no­ma, tik laimė­ti nu­si­teikę „Že­mai­čio“ or­ga­ni­zuo­ja­mo „Protų mūšio“ da­ly­viai. Tai jau tre­čio­ji šio žai­di­mo, skir­to se­niū­ni­joms ir bend­ruo­menėms, at­ran­ka. Šįkart su­si­rungė Ša­tei­kių, Ku­lių, Stalgėnų ir Nau­sod­žio se­niū­nijų ko­man­dos. Laimė­to­jais ta­po nuo pat pra­džių klau­si­mus leng­vai gliaudę stalgė­niš­kiai, bet vi­so žai­di­mo me­tu ly­de­riams už­mig­ti ant laurų ne­lei­do Nau­sod­žio ir Ku­lių se­niū­nijų at­sto­vai, įnir­tin­gai lipę var­žo­vams ant kulnų ir taip pat de­monst­ravę pui­kiais ži­nias bei lo­ginį mąstymą.



Skubė­jo už­siim­ti ge­riau­sias vie­tas

O Ku­lių se­niū­ni­jos „vėliav­ne­šius“ būtų ga­li­ma pa­va­din­ti ir pa­čiais stro­piau­siais. Į ka­vinę jie su­gužė­jo li­kus dar ge­ram pus­va­land­žiui iki žai­di­mo pra­džios, pa­tys juo­ka­vo, kad to­kia jau ta ne­ra­šy­ta tai­syklė, jog gy­ve­nan­tie­ji to­liau­siai vi­sa­da at­vyks­ta ankstė­liau už ki­tus.
Ša­tei­kių ko­man­da su­si­rink­ti ma­žiau skubė­jo, ta­čiau, ma­tyt, žai­di­mo stra­te­giją jau bu­vo ap­gal­vo­ju­si iš anks­to: anks­ty­va vie­na šios ko­man­dos at­stovė pa­ti pir­mo­ji bi­čiu­liams iš­rin­ko pa­to­giau­sią vietą žais­ti – kuo ar­čiau ek­ra­no, kad ša­tei­kiš­kiai ne tik ge­rai girdėtų už­duo­da­mus klau­si­mus, bet ir pui­kiai juos ma­tytų prie­šais akis.
Ar bu­vo ap­ta­ru­sios, ką čia pa­da­rius, jog žai­di­mas eitų kaip per sviestą, Nau­sod­žio ir Stalgėnų ko­man­dos – ne­ži­nia, ta­čiau salė­je tai iš vie­nos, tai iš ki­tos pusės girdė­jo­si kal­bos, kad ban­dy­ta apie „Protų mūšį“ tei­rau­tis anks­tes­nių šio žai­di­mo etapų da­ly­vių. Var­gu, ar iš jų išk­vos­ti ką nors pa­vy­ko, bet gal bent jau drau­giškų pa­ta­rimų ga­vo.
O „Protų mūšio“ su­ma­ny­to­jo ir rengė­jo Ri­man­to Gent­vi­lo be­ne svar­biau­sias pa­ta­ri­mas vi­soms ko­man­doms bu­vo nau­do­tis vie­nin­te­liu kom­piu­te­riu – sa­vo gal­va. Jis pa­si­džiaugė, kad to­kiu oru, kai se­niū­ni­jo­se kam van­duo pa­ki­lo, kam med­žius nu­laužė, o ir su­si­rgimų dar ap­sčiai, su­si­rin­ko vi­sos kvies­tos ko­man­dos.


Ne „Ti­ta­ni­kas“...

Klau­si­mai da­ly­viams te­ko įvairūs – iš li­te­ratū­ros, spor­to, is­to­ri­jos, mu­zi­kos ir kitų sri­čių. Ir nors turbūt vi­si su­si­rin­ku­sie­ji bu­vo že­mai­čiai, kai ku­rių že­mai­tiškų žod­žių reikšmės jiems bu­vo ne­įvei­kia­ma už­duo­tis. Ta­čiau žo­dis „kūšin­ti“, ku­ris reiš­kia ju­din­ti, lies­ti, ma­tyt, yra pa­čių da­ly­vių var­to­ja­mas. Nes vos tik iš­girdę klau­simą ne vie­nas šūktelė­jo „ži­nau!“ Ir tik­rai ži­no­jo.
Tris ko­man­das „nu­skan­di­no“ klau­si­mas apie dau­giau­siai aukų pa­rei­ka­la­vu­sią lai­vo ka­tast­rofą. „Ti­ta­ni­kas“, – rašė jos, tik vie­nin­te­liai stalgė­niš­kiai ži­no­jo ar gi­liau pa­kapstę pri­si­minė, jog kur kas dau­giau aukų pa­rei­ka­la­vo ne fil­me pla­čiai pa­vaiz­duo­ta, dai­no­se ap­dai­nuo­ta „Ti­ta­ni­ko“ ka­tast­ro­fa, bet vėliau, 1945 m., dug­nan nu­grimzdęs ke­lei­vi­nis gar­lai­vis „Wil­helm Gust­loff“.
Dau­ge­liui sun­ku bu­vo pa­tikė­ti, kad dau­giau­siai žmo­nių kas­met pra­žu­do... uo­dai. Ne musės cėcė, ne gy­vatės ir tik­rai ne žmonės, nors būtent pa­starąjį at­sa­kymą ko­man­dos dau­giau­sia ir rin­ko­si.


Žai­dimą baigė ly­gio­sio­mis

Kaip su­si­ta­ru­sios, vi­sos ko­man­dos po vie­no­dai balų su­rin­ko iš penk­to­jo ra­to klau­simų – ga­vo po še­šis. O mak­si­malų balų skai­čių – 7 – vi­so žai­di­mo me­tu pa­vy­ko su­rink­ti tik kartą ir tik vie­nai ko­man­dai. Tai, ži­no­ma, bu­vo to va­ka­ro nu­galė­to­jais tapę Stalgėnų at­sto­vai.
Jiems už­tik­rintą per­galę lėmė su­rink­ti 39,5 taš­ko. Nors, rei­kia pa­sa­ky­ti, int­ri­ga, kas džiaug­sis nu­galėję, iš­li­ko ko­ne iki žai­di­mo pa­bai­gos. Mo­ky­to­jus, bib­lio­te­ki­nin­kus, se­niū­nijų dar­buo­to­jus ir šiaip daug iš­ma­nan­čius bei vis­kuo be­si­do­min­čius žmo­nes į sa­vo ko­man­das su­rinkę ku­liš­kiai ir nau­so­diš­kiai bu­vo pa­si­ryžę ko­vo­ti iki pa­sku­ti­nio­jo taš­ko.
Toks už­sis­py­ri­mas ir, ži­no­ma, ap­si­skai­ty­mas tiek Ku­lių, tiek Nau­sod­žio ko­man­doms lėmė ant­rąją vietą – abiejų se­niū­nijų at­sto­vai su­rin­ko po ly­giai taškų – 36. Pras­čiau sekė­si Ša­tei­kių se­niū­ni­jai – žai­dimą ji už­baigė turė­da­ma 32,75 taš­ko. Ša­tei­kiš­kiams sun­kiai sekė­si star­tuo­ti, ta­čiau įsi­žaidę jie jau ne­nu­si­lei­do var­žo­vams, tik šių pa­vy­ti jau ne­beišė­jo.
Ki­tas „Protų mūšio“ žai­di­mas vėl vyks ket­vir­ta­dienį. Da­ly­viai vėlgi rink­sis „Fortū­no­je“. Gal­vas lau­žys Alsėd­žių ir Bab­run­go se­niū­nijų, Žli­binų ir Sta­ne­lių bend­ruo­me­nių ko­man­dos. Ir tai bus jau pa­sku­ti­nis at­rankų į fi­nalą eta­pas. Kovą kiek­vie­no eta­po nu­galė­to­jai su­si­tiks fi­na­linė­je „Protų mūšio“ ko­vo­je.
Trys finalo var­žovės jau aiš­kios – tai Tverų, Prūsa­lių bend­ruo­menės „Lie­pupė“ ir Stalgėnų se­niū­ni­jos ko­man­dos. Kas bus ket­vir­to­ji, paaiškės ket­vir­ta­dienį.

 

n