Naujausios
Akademikai ir filisteriai
Kaip papasakojo stovyklos viršininkė Rūta Abramavičienė, ši organizacija – tai akademinis skautų sąjūdis, į savo gretas priimantis skautus studentus. Norint tapti organizacijos nariu, keliamos dvi pagrindinės sąlygos: turi būti skautas ir turi būti studentas. Be to, stodamas turi parašyti ir apsiginti referatą pasirinkta skautiška ar kokia kita tema.
Kaip paaiškino kartu su studentais stovyklavęs docentas dr. Visvaldas Varžinskas, baigę studijas skautai akademikai pereina į kitą lygmenį – tampa filisteriais. „Mes duodame pasižadėjimą visam gyvenimui, pabaigę studijas ir toliau vystome skautišką veiklą, tik galbūt nebeturim tiek energijos kaip studentai, tačiau ir toliau einame tuo skautišku ir akademiniu keliu.“
Įprasta, kad skautai akademikai ir filisteriai stovyklauja kartu, į stovyklas vyksta kartu su šeimomis. V. Varžinskas prisipažino šioje organizacijoje sutikęs savo būsimą žmoną, skautiškose stovyklose nuo mažumės dalyvauja ir jųdviejų vaikai: sūnus nuo 6-ių, dukra – vos nuo 4-ių mėnesių.
Šįkart Purvaičiuose buvo apsistoję 84 stovyklautojai, tarp jų – ir svečiai iš JAV bei Anglijos, išeivijos lietuviai. Pasak stovyklos viršininkės, tai visai mažytė ir kukli stovykla, nes į skautų stovyklas susirenka ir po pusę tūkstančio narių, o štai jubiliejinėje ir didžiausioje skautų stovykloje Rumšiškėse dalyvavo per 3 tūkst. narių. Ir tai nestebina žinant, kad skautų organizacijos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra gausiausios savo narių skaičiumi, pritraukia daugiausiai vaikų ir jaunimo.
Nagrinėja moksliniu lygiu
Akademikai ir filisteriai Purvaičiuose praleido savaitę, aktyvias veiklas keitė akademiniai užsiėmimai, diskusijos. Skirta laiko ir krašto pažinimui: aplankyti Plateliai, Šaltojo karo ekspozicija.
Trečiadienį kandidatai pristatė savo rašto darbus, o šeštadienį rengtos diskusijos su svečiais.
„Savo veikloje mes apjungiame ne tik skautiškas, bet ir akademines veiklas. Diskusijose bei rašto darbuose nagrinėjam skautybę per mokslinę prizmę. Mums labai įdomus skautiškas metodas kaip vienas sėkmingiausių pedagogikos modelių. Pasaulyje skaičiuojama per 40 mln. skautų, organizacija gyvuoja 120 metų, kas rodo, kad ši pedagoginė metodika yra viena populiariausių ir sėkmingiausių pasaulyje. Nagrinėjame, kas pavyko, kaip pavyko, kaip vystėsi lietuviškoji skautija, ką turime daryti, kad organizacija dar labiau augtų ir stiprėtų“, – paaiškino V. Varžinskas.
Pasak jo, skautų judėjimas ir Lietuvoje yra labai stiprus bei augantis, tai didžiausia mūsų šalyje nevyriausybinė ir nepolitinė organizacija. O tai, kad skautų yra ir Seime, ir Vyriausybėje, ir diplomatiniame korpuse, ir savivaldoje, rodo, jog su šiuo judėjimu užaugę žmonės nebijo prisiimti atsakomybės ir už valstybės valdymą.
Giminės šaknys
Įdomu tai, kad prasidėjus Antrajam pasauliniam karui išeivijoje būtent skautai ėmėsi iniciatyvos, organizavo mokyklėles, humanitarinę pagalbą. 1985 metais iš JAV pargabenti lagaminai su dokumentais leido sklandžiai atkurti sovietmečiu Lietuvoje draustą skautišką veiklą.
Skautų veikloje nuo pat jaunų dienų dalyvauja ir sodybos šeimininkė Virginija Končienė. Ji prisidėjo suburiant skautų draugovę Žlibinuose. Tuo tarpu Gintaras Končius prisipažino pats skautiškos košės neragavęs, tačiau širdyje palaikantis šį judėjimą ir visada su dideliu malonumu į sodybą Purvaičiuose priimantis skautų stovyklas.
„Kitaip ir būti negali. Juk mano bočius buvo skautas, garbės narys, tėvas irgi skautas, tik vaikai nesusidomėjo šia veikla, bet turim vilties dėl anūkų. Ši organziacija turi daug moralės ir sąžiningumo, nors mes dabar beveik pamiršom šiuos žodžius“, – mintimis pasidalino G. Končius.
