Ragana su balta kumelaite

Linos RUIBIENĖS nuotrauka
Keliaujant po Platelių apylinkes ne vienos vietovės pavadinimas priverčia kilstelėti iš nuostabos antakius
Plungės rajone esantis didžiausias ir giliausias ežeras Žemaitijoje traukia ne tik poilsiautojus, bet ir žygeivius, dviračių sporto mėgėjus ar tiesiog gamtos mylėtojus pasimėgauti vandens pramogomis ir turistiniais žygiais, ilgomis dviračių trasomis, nuostabiais gamtos peizažais. Keliaujant po Platelių apylinkes stebina ir neįprasti salų bei pusiasalių pavadinimai.

Kiekvienas plateliškis puikiai žino legendą, kaip atsirado Platelių ežeras. Kalbama, kad toje vietoje ežero nebuvo nė kvapo, žmonės tiesiog šienavo pievas.

Bet sykį iš šiaurės vakarų, nuo Notėnų pusės, atslinkęs didžiulis tamsus debesis ir apsistojęs ties ūkininkų pievomis. Tris dienas jis ūžė, šniokštė, urduliavo ir tamsėdamas vis žemiau leidosi.

Versdamiesi per galvas, žmonės baigė šienauti, o tada debesis pradėjęs smarkiai lyti. Viena sena moteriškė balsu net nusistebėjo: „Kāp platē lėij! Kāp platē lėij!” Sulig tais žodžiais debesis ėmė ir pliūptelėjo į pievas, ir taip esą atsiradęs Platelių ežeras.

Dabar keliaujant keturių kilometrų ilgio Šeirės pažintiniu taku, miškingas kelias mus atveda į pusiasalį, kuris vadinamas Kumelkaktės vardu. Žmonės šneka, kad anuomet, kai Pilies saloje dar stovėjo pilis, joje gyveno karalienė Bona.

Legenda byloja, kad šioji moteris buvo tikra ragana ir turėjo užkerėtą baltą kumelaitę, kuri galėdavo joti per vandenį ir buvo nemirtinga. Kai švedai užpuolė Platelių ežero pilį, o karalienė Bona susikrovusi turtus sprukdama jojo su kumelaite per ežerą, šioje vietoje kažkieno paleista kulka pataikė kumelaitei tiesiai į kaktą. Karalienė su savo kumelaite toje vietoje ir nuskendusios, o pusiasaliui prigijęs Kumelkaktės pavadinimas.

2015 metais, Platelių seniūnijos darbuotojams kartu su vietiniais gyventojais renkant pavadinimus apylinkių gatvėms, vienai jų, esančiai Medsėdžių kaime, buvo suteiktas tas pats Kumelkaktės pavadinimas, tad tikėtina, kad jis išliks ne tik legendose ir pavadinimuose, bet ir Platelių apylinkių žemėlapiuose.

Beje, juose ir daugiau visokių įdomybių galima rasti. Antai Platelių ežero vandenys skalauja net septynias salas ne ką mažiau įdomiais ir dėmesio vertais pavadinimais: Pilies, Veršių, Pliksalės, Briedsalės, Ubagsalės, Gaidsalės ir Šončelio, taip pat Kreiviškių ir Auksalės pusiasalius. Ateity pasidomėsime ir šių pavadinimų kilme, o ką sužinoję, pasidalinsime ir su jumis, gerbiami „Žemaičio“ skaitytojai.