Naujausios
Auga teikiamų paslaugų skaičius
Kaip sakė susitikimą moderavusi Socialinės paramos skyriaus vedėja, vaiko globos ir įvaikinimo tema – ne tik aktuali, bet ir labai jautri. Su tuo dirbantys specialistai, anot J. Puidokienės, neslepia susiduriantys su tam tikrais iššūkiais.
Kad būtų galima džiaugtis teigiamais pokyčiais, esą būtinas betarpiškas bendradarbiavimas ir bendravimas, todėl vienas iš šio susitikimo tikslų – artimiau susipažinti ir pasikalbėti apie dabartinę laikinos ar nuolatinės globos, įvaikinimo, taip pat budinčio globotojo darbo situaciją, aptarti, kas šioje srityje įvyko per pastaruosius metus, su kokiomis problemomis susiduriama ir kaip būtų galima jas išspręsti.
Globos centro vedėja Jolanta Zaburienė pasakojo apie įstaigos veiklą. Anot jos, šiuo metu centre – šešios darbuotojos, iš kurių viena – 0,25 etato dirbanti psichologė. Nepaisant nedidelio darbo krūvio, J. Zaburienės žodžiais, psichologė per 9 mėnesius konsultavo 46 vaikus, taip pats teikė konsultacijas 72 suaugusiems asmenims. Nors pati psichologė susitikime nedalyvavo, tačiau prašė perduoti, kad labai džiaugiasi sukurtu ryšiu su esamais globėjais, kurie noriai priima paslaugas ir patys kreipiasi, ieškodami vienokių ar kitokių sprendimų.
Kalbėdama apie Globos centro veiklą, J. Zaburienė pateikė konkrečius skaičius, iš kurių matyti, jog per šiuos metus (iki rugsėjo 30 d.) centras teikė paslaugas 80 asmenų, 50 šeimų ir 66 vaikams. 2023 metais iš viso suteiktos 1 756 paslaugos, tarp kurių – intensyvi specialisto pagalba, laikino atokvėpio paslauga, psichologo konsultacijos, pagalba globotojams. Vedėja atkreipė dėmesį į tai, jog kasmet teikiamų paslaugų skaičius auga.
Svarbiausia – užtikrinti vaikų poreikius ir saugumą
Taip pat priminta, jog nuo šių metų liepos pirmosios startavo naujas globos centrų projektas, kuris tęsis iki 2026 birželio pabaigos, tačiau bus galimybė jį dar metams pratęsti.
Pagrindinis projekto tikslas – diegti ir vystyti paslaugas, kurios skatintų ir palaikytų vaikų globą šeimos aplinkoje, užtikrinant vaikų poreikius ir saugumą. Projekto laikotarpiu numatytos bendruomeninės paslaugos tėvų globos netekusiems vaikams, globos centrų specialistų kompetencijų kėlimas, globėjų ir įtėvių rengimo programos tobulinimas, teisės aktų pakeitimai, tobulinant vaikų globos sistemą, visuomenės švietimas, budinčių globotojų instituto plėtra bei nuolatinių globotojų instituto diegimas.
Susitikimo metu pasisakė ir globos koordinatorės, palaikančios ryšį su globėjais ir globojamais vaikais, teikiančios individualias konsultacijas, bendradarbiaujančios su socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros ir kitais specialistais.
Viena iš koordinatorių teigė dirbanti ir su keliomis ukrainiečių šeimomis, kuriose globojami 4 vaikai. Joms teiktos psichologo konsultacijos, padėta spręsti apgyvendinimo, pavėžėjimo klausimus.
Anot specialisčių, dalis vaikų globojami giminaičių, dalis – giminystės ryšiais nesusijusių asmenų. Vaiką iki 6 metų esą priimtų ir šiuo metu vienintelė budinti globotoja, kurios šeimoje dabar nėra apgyvendintas nė vienas vaikas.
Supažindindamos su savo veikla Globos centro darbuotojos kalbėjo ir apie mokymus, skirtus būsimiems budintiems globotojams, globėjams, globojantiems giminaičiams ir įtėviams.
Būtina padirbėti viešinimo klausimu
Užsiminta, jog ne tik Plungėje, bet ir visoje šalyje trūksta žmonių, kurie pasiryžtų globoti vyresnio amžiaus be tėvų globos likusius vaikus, ypač jei jie – problematiški. Tokių vengia ne tik svetimi globėjai, bet ir giminaičiai.
Akcentuota, jog vaiko atsisakymas jam ypatingai skaudus, tai gali jį psichologiškai palaužti. Anot susitikimo dalyvių, nereikia bijoti krizių, problemų, o reikia imtis jas spręsti. Tam būtinas betarpiškas institucijų ir pačių globėjų bendravimas.
Žinoma, būtina keisti ir pačios visuomenės požiūrį į globą. Plungės socialinių paslaugų centro direktorė Odeta Misiūnienė susitikimo dalyvių teiravosi, kokios priemonės efektyviausios skelbiant žinią apie globą.
Pastebėta, jog įprasti būdai pasakoti apie globą (straipsniai, interviu, pristatomosios išvykos, susitikimai) nėra labai paveikūs. Esą skelbti žinią apie globą ir įvaikinimą, siekiant šeimas paskatinti tapti globėjais, reikėtų bandyti kitaip, šiuolaikiškiau, pasitelkiant virtualius pokalbius, kalbinant globėjus arba, kaip pasiūlė mero patarėja V. Šarnienė, net pačius globotinius, kurie – jau suaugę ir gali pasidalinti savo patirtimi.
Susitikimo metu išsikelta užduotis dar labiau padirbėti viešinimo klausimu, kad kuo daugiau žmonių pasiektų žinia apie globą. Tai esą itin svarbu, nes surasti globėjų tikrai nėra lengva užduotis.