Naujausios
Reitingų karuselėje – švietimo sistema
Vakar pagarsinti šalies geriausieji universitetai, kolegijos, profesinio rengimo centrai, gimnazijos. Iš Šiaulių savo kategorijose aukščiausius reitingus pelnė Šiaulių valstybinė kolegija, Šiaulių profesinio rengimo centras. Įstaigų vadovų nuomone, reitingų negalima absoliutinti, tačiau jie rodo tendencijas.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Kolegija – geriausiųjų penketuke
Reitingus nustatė ir paskelbė žurnalas „Reitingai“. Universitetai, kolegijos vertinti pagal konkrečių sričių specialistų rengimą. Dalykinis reitingas parengtas pagal 70 universitetinių ir 70 koleginių studijų kryptis.
Šiaulių valstybinė kolegija yra ketvirta pagal bendrąjį kolegijų reitingą ir pirma tarp jų pagal statybos studijų kryptį.
Šiaulių valstybinės kolegijos reitingas yra aukštas ir pagal kitas studijų kryptis.
Ji yra antra šalyje tarp kolegijų pagal dvi studijų kryptis: bendrosios inžinerijos ir ekonomikos. Ketvirta pagal keturias studijų kryptis: finansų kryptį, elektronikos ir elektros inžinerijos kryptį, medicinos, sveikatos kryptį bei slaugos.
Tarp kolegijų pirma – Vilniaus kolegija (geriausiai rengia specialistus 11-oje studijų krypčių), antra – Kauno kolegija (pirma 10-yje koleginių studijų krypčių), trečia – Kauno technikos kolegija (pirma 2-ose studijų kryptyse).
Universitetas stiprus edukologijos kryptyje
Šiaulių universitetas (ŠU) į pirmąjį dešimtuką nepatenka. Tačiau yra tarp geriausiųjų pagal atskiras studijų kryptis.
ŠU yra antras pagal edukologijos studijų kryptį tarp devynių universitetų, rengiančių šios krypties specialistus. Trečias – pagal pedagogikos kryptį – iš dešimties universitetų. Antra-trečia vieta dalijasi su Vilniaus universitetu pagal lietuvių filologijos studijų kryptį, kurią turi penki universitetai.
Geriausiųjų dešimtuką pradeda Vilniaus universitetas (geriausias 21-oje studijų kryptyje), antras – Kauno technologijos universitetas (geriausias 14-oje studijų krypčių), trečias – Lietuvos sveikatos mokslų (geriausias 8-ose kryptyse) universitetas, ketvirtas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (geriausias 5-ose kryptyse), penkta – Vilniaus dailės akademija (pirmauja 4-ose kryptyse).
Klaipėdos universitetas – septintas (geriausias 3-ose studijų kryptyse).
Už geriausių universitetų dešimtuko ribų liko Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos sporto, Aleksandro Stulginskio, Kazimiero Simonavičiaus universitetai, Generolo Jono Žemaičio karo akademija.
Gimnazijų reitingų viršūnėje
Gimnazijų reitingų viršūnėje dominuoja Vilniaus ir Kauno gimnazijos. Tik kai kurios Šiaulių miesto ir apskrities mokyklos yra tarp 50 geriausiųjų gimnazijų pagal atskirus mokymo dalykus.
Buvo tirta, kurių gimnazijų moksleiviai geriausiai pasiruošia brandos egzaminams. Tyrimas atliktas atsižvelgiant į 2014 metų egzaminus laikiusių moksleivių rezultatus. Pagal jį pirmauja Vilniaus licėjus.
Tačiau, pavyzdžiui, informatikos egzaminui geriausiai šalyje paruošia Kelmės rajono Pakražančio vidurinė mokykla. Vilniaus licėjus – tik penktas.
Tarp gimnazijų, geriausiai paruošiančių rusų kalbos egzaminui penkta yra Šiaulių „Romuvos“ gimnazija.
O iš mokyklų, kurios geriausiai paruošia chemijos egzaminui, penkta – vėl Kelmės rajono Pakražančio vidurinė mokykla.
Nacionalinėms olimpiadoms sėkmingiausiai parengiančių gimnazijų penketuke – Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija (5).
Tarp parengusių tarptautinių olimpiadų prizininkus yra keturios miesto gimnazijos – Juliaus Janonio, „Romuvos“, Simono Daukanto ir ŠU gimnazija.
50-uke – pagal atskirus dalykus
Tarp 50 geriausiųjų pagal rengimą lietuvių kalbos egzaminui yra dvi Šiaulių gimnazijos – Juliaus Janonio (24) ir „Romuvos“ (33).
Anglų kalbos – Juliaus Janonio (19), „Romuvos“ (42), Didždvario (44). Istorijos – Juliaus Janonio (23). Matematikos – Juliaus Janonio (13), Didždvario (36). Informacinių technologijų – Juliaus Janonio (20), ŠU gimnazija (25), Lieporių (45). Fizikos – tarp pusšimčio geriausių vienintelė „Romuvos“ gimnazija (14). Chemijos – Stasio Šalkauskio gimnazijos reitingas aukščiausias iš miesto mokyklų (20).
Iš kitų Šiaulių apskrities mokyklų į pirmąjį dešimtuką pateko Joniškio rajono Skaistgirio vidurinė (9- ta pagal chemiją). Į antruosius dešimtukus – Šiaulių rajono Bazilionų vidurinė (19-ta pagal istoriją), Joniškio rajono Žagarės gimnazija (16-ta pagal biologiją).
Radviliškio rajono Šiaulėnų M. Šikšnio vidurinė yra 12-ta, o Šiaulių rajono Kužių vidurinė 18-ta – pagal rengimą geografijos egzaminui.
Vadovų komentarai
Reitingas gal padės susiorientuoti
Natalija Šedžiuvienė, Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė, sako, jog kolegijos reitingas yra ne tik „gražus, bet ir pelnytas“. Ji tikisi, gal padės susiorientuoti besirenkantiems studijas:
Asmeninė nuotr.
– Mūsų studijų programos pagal technologijų kryptį yra stiprios, turime gerą bazę, modernias laboratorijas, profesionalius dėstytojus. Kiekvieną rudenį darbdaviai rikiuojasi, kad gautų mūsų absolventus, baigusius inžinerines studijas.
Mūsų absolventas ateina jau parengtas savarankiškai dirbti – turi tik adaptuotis darbo vietoje.
Deja, šios studijų kryptys vis dar nėra populiarios. Nors daugiau joms skiriama valstybės finansuojamų vietų. Inžinerinėse programose apie 80 procentų studijuojančių gauna valstybės finansavimą.
Statybos programa, pagal kurią esame pirmi, atnaujinta, gerai įvertinta vokiečių ekspertų, atnaujinta ir mokymo bazė – turime puikias statybos laboratorijas. Tačiau šiemet į statybą priėmėme tik 10 studentų.
Tikslieji mokslai sudėtingi, sunku mokytis. Stengiamės padėti – pirmame kurse tenka kartoti matematikos, chemijos ar fizikos mokyklinį kursą. Ne vienas nubyra.
Išleidžiame nedideles laidas – po 15 absolventų, bet tai tik rodo mūsų kokybę.
Pirma – profesija, po to – karjera
Saulius Dargužas, Šiaulių profesinio rengimo centro vadovas:
Jono TAMULIO nuotr.
– Esame antri pagal moksleivių priėmimą. Šis reitingas rodo gerą tendenciją – jaunimas pradeda suprasti, jog pirmiausia svarbu įgyti profesiją, o po to galvoti apie karjerą.
Kad kone šimtas baigusių aukštąsias mokyklas pas mus atėjo, rodo, jog rinkdamiesi specialybę arba suklydo, arba pagal ją neranda darbo. Turi persikvalifikuoti, tapti darbininkais.
80 procentų baigę mūsų centrą iš karto įsidarbina, apie 20 procentų – įstoja į aukštąsias. Tik apie 10 procentų nueina į darbo biržą.
Apie profesinį pasirengimą reikia pradėti galvoti nuo darželio, mokyklos. Situacija tokia, kad dabar apie tai galvojama tik baigiant mokyklą – paskutiniu momentu.
Kad didėja priėmimas – teigiama, bet neigiama – kad mažai ateina baigusių pagrindines mokyklas. Dėl krepšelių politikos orientuojami į gimnazijas, nors ne vienas galėtų anksčiau pradėti mokytis profesijos.
Ne vien gimnazijos nuopelnas
Rimantas Budraitis, Juliaus Janonio gimnazijos direktorius:
– Jeigu esame pirmuosiuose dešimtukuose, tai gal neblogai dirbame? Bet tai priklauso ne tik nuo mokytojų – nuo mokinių, kurie pas mus ateina. Progimnazijoms, iš kurių ateina mokiniai, esame dėkingi.
Į reitingus žiūriu kritiškai. Gimnazijos lyginamos, nors jos labai priklauso nuo teritorijos, nuo mikrorajonų, kuriuose veikia. Jeigu į gimnazijas ateina silpnesni mokiniai, juos kelti iš dugno mokytojams daug sunkiau.
Girdėjau, jog reitinguotojai skelbė, kad mūsų gimnazija esą neatsirenka mokinių, o rodo rezultatus, kaip geriausios šalies gimnazijos, kurios daro atranką.
Mes taip pat dalį mokinių atsirenkame – į laisvas vietas šiemet priėmėme 40 gimnazistų iš viso miesto. Jie atėjo su 8–9 balais.