
Naujausios
Parama išdalinta 4-ioms parapijoms
Pagal dar praėjusiai metais galiojusią tvarką Savivaldybė keletą kartų religines bendruomenes kvietė teikti paraiškas paramai gauti. Kiekvienais metais religinės bendruomenės galėjo teikti po vieną prašymą kokių nors darbų finansavimui gauti.
Pareiškėjais galėjo būti Plungės rajono savivaldybės teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą registruotos tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos.
Kaip per komiteto posėdį sakė Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Jurgita Saldukienė, pernai Savivaldybės siūloma parama pasinaudojo keturios rajono parapijos – Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus, Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos, Žlibinų Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos ir Plungės Šv. Jono Krikštytojo.
Pastaroji parapija gavo didžiausią paramą – 9 563 eurus. Už šiuos pinigus, kaip sakė J. Saldukienė, ji įsigijo skysto kuro katilą.
Beveik tiek pat – bemaž 9 464 eurai – iškeliavo ir į Platelius. Ši pinigų suma panaudota parapijos klebonijos stogo remontui, kuris kainavo 9 tūkst. eurų, bei infraraudonųjų spindulių šildytuvui, kuris atsiėjo beveik 464 eurus, įsigyti.
Gana solidi pinigų suma – 8 200 eurų – kliuvo ir Žlibinų Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos parapijai, kur buvo būtina pasirūpinti vidaus elektros apšvietimo tinklais ir gaisrine signalizacija. Šiandien Žlibinų šventovė jau apsaugota nuo galimų nelaimių.
Mažiausiai atseikėta Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo parapijai – ji iš Savivaldybės „kišenės“ gavo 2 800 eurų, už šias lėšas buvo suremontuotos kapinių koplyčios išorinės sienos.
Tiesa, visos parapijos, išskyrus Plungės, gavo mažiau pinigų nei prašė. Plateliai vylėsi sulaukti 12 692 eurų, Alsėdžiai – pusdevinto tūkstančio, o Žlibinai –
11 848 eurų.
Įžvelgė trūkumų
Išgirdę, kokios sumos pernai pasiekė parapijas ir ką šios už jas nuveikė, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai pasidžiaugė puikiai veikiančia religinių bendruomenių rėmimo programa. Kalbėta, kad ši programa išties duoda rezultatų, todėl abejonių dėl jos reikalingumo nekyla. Diskutuoti esą bus galima tik dėl pasikeitusios lėšų skirstymo tvarkos, tačiau pastarąją bus galima kritikuoti ar girti tik kitais metais.
„Atsimenu tą laiką, kai parapijos kreipdavosi tiesiai į komitetą ir Tarybą. Dabar pinigai – dekanatui. Geras ar blogas tas principas, kas yra finansuojama, ar dekanatas įsigilina, atsižvelgia, ar mes tai padarytume geriau, negaliu atsakyti. Mes matome rezultatus, pagal tai ir galima spręsti. Palyginsim kitais metais“, – kalbėjo vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė.
Jai pritarė ir komiteto narė Jolanta Skurdauskienė „Tikrai reikėtų pasidžiaugti ta programa, kuri pas mus pradėjo veikti dar ne taip seniai, tačiau per tą laiką yra padaryta tikrai labai svarbių ir reikalingų darbų“, – kalbėjo politikė.
Ir nors ji pasidžiaugė pačia rėmimo programa, bet išsakė kritikos dėl lėšų skyrimo tvarkos.
Pasak J. Skurdauskienės, ne Savivaldybė ir ne dekanatas, o patys parapijiečiai turėtų spręsti, kur reikėtų realizuoti paramos lėšas. Esą žmonėms turėtų būti leista aktyviau dalyvauti tame procese, nes parapijų vadovai, J. Skurdauskienės žodžiais, kartais neatkreipia dėmesio į kai kuriuos tvarkytinus dalykus, pavyzdžiui, į nykstančias tvoreles, nes jie tiesiog žiūri plačiau.
„Išties yra dalykų, kurie yra labai matomi, ir jų – tų šalia bažnyčių esančių objektų – būklė kasmet prastėja. Kol mes skiriame dėmesį galbūt kokiems techniniams dalykams, šalia bažnyčių esantys palaidojimai, tvorelės nyksta, dingsta jų dalys“, – kalbėjo J. Skurdauskienė.
Šiemet programai „Plungės dekanato aptarnaujamų parapijų rėmimas“ iš Savivaldybės biudžeto skirta 20 tūkst. eurų, sutartis su dekanu Vytautu Gedvainiu pasirašyta šių metų balandį.