Dėstė sa­vo pro­ble­mas pa­vel­do­sau­gi­nin­kams

Sa­vi­val­dybė­je – 123 sau­go­mi ob­jek­tai

Prieš pa­si­pi­lant klau­si­mams, ku­riuos daž­nu at­ve­ju lydė­jo ir prie­kaiš­tai, Au­re­li­ja Rič­ku­vienė – Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Tel­šių sky­riaus vedė­ja – trum­pai pa­pa­sa­ko­jo, kas yra kultū­ros pa­vel­do ob­jek­tas bei kil­no­ja­mo­ji kultū­ros ver­tybė. Paaiš­ki­no, ko­kias funk­ci­jas at­lie­ka pa­vel­do­sau­gi­nin­kai.

Pri­min­ta ir tai, kad kultū­ros pa­vel­das pa­gal sta­tusą skirs­to­mas į re­gist­rinį, vals­tybės ar Sa­vi­val­dybės sau­gomą bei pa­mink­lus. Rūšiuo­ja­mas ir pa­gal lyg­menį (vie­ti­nis, re­gio­ni­nis, na­cio­na­li­nis).

A. Rič­ku­vienė sakė, kad jos va­do­vau­ja­mas Tel­šių sky­rius, ku­ria­me dir­ba kar­tu su ja at­vykę vyr. spe­cia­lis­tai Vid­man­tas Do­vi­daus­kas ir Ju­lius Ta­mo­šaus­kas, ap­tar­nau­ja ke­tu­rias sa­vi­val­dy­bes: Tel­šių, Ma­žei­kių, Plungės bei Rie­ta­vo.

Tur­tin­giau­sias kultū­ros pa­vel­do ob­jek­tais, vedė­jos tei­gi­mu, yra Tel­šių ra­jo­nas. Čia – be­veik 700 sau­gomų ob­jektų. Ma­žei­kių ra­jo­ne jų – 472, Plungės – 462. Ma­žiau­siai – vos 123 – yra Rie­ta­vo sa­vi­val­dybė­je, iš jų du – pa­mink­lai.

Kalbė­da­ma apie sau­go­mus ob­jek­tus, A. Rič­ku­vienė kreipė­si į se­niū­nus, pra­šy­da­ma jų pa­ra­gin­ti bend­ruo­me­nes bend­ra­dar­biau­ti. „Galbūt se­niū­ni­jo­se yra ak­ty­vių bend­ruo­me­nių, ku­rios norėtų kaž­kaip pri­si­dėti prie kultū­ros pa­vel­do sau­go­ji­mo, puo­selė­ji­mo, sklai­dos, žel­di­ni­mo, res­tau­ra­vi­mo, tvar­ky­bos. Gal yra med­žio meistrų, ku­rie galėtų tvar­ky­ti kop­lytė­les, kop­lyts­tul­pius.

Galbūt se­niū­ni­jo­se yra uni­ka­lių kultū­ros ob­jektų, ku­rie nėra įtrauk­ti į kultū­ros ver­ty­bių re­gistrą. Pra­neš­tumėt, mes at­vyk­tu­me, ap­žiūrė­tu­me, įver­tin­tu­me ir pa­si­ūly­tu­me įra­šy­ti į minėtą re­gistrą. Tie­siog ska­ti­nu bend­ra­dar­biau­ti, ne­bi­jo­ti, esant rei­ka­lui, kreip­tis“, – kalbė­jo vedė­ja ir ra­gi­no se­niū­nus iš anks­to su­si­pla­nuo­ti, ko­kius dar­bus jie ža­da at­lik­ti tvar­ky­da­mi kultū­ros pa­vel­do ob­jek­tus.

Kaip ne­per­sis­teng­ti

Bet me­ras An­ta­nas Čer­nec­kis pa­ti­ki­no, kad se­niū­nai ir be pa­vel­do­sau­gi­ninkų ska­ti­ni­mo tai da­ro: tvar­ko ir pri­žiū­ri ka­pi­nai­tes, pi­lia­kal­nius. Juk būtent se­niū­nijų ži­nio­je šie ob­jek­tai yra. „Jei ne se­niū­ni­jos, kas iš jų šiai die­nai be­būtų iš­likę“, – pri­dūrė me­ras.

Šiuo klau­si­mu pa­si­sakė ir pa­tys se­niū­nai. Jie pri­si­pa­ži­no daž­nai bi­jan­tys per daug kiš­ti na­gus prie sau­gomų ob­jektų, kad ne­per­sis­tengtų.

To­kiu at­ve­ju, A. Rič­ku­vienės tei­gi­mu, būti­na pa­si­tar­ti su pa­vel­do­sau­gi­nin­kais. Daž­nai pa­kan­ka ele­men­ta­raus skam­bu­čio, pa­si­klau­siant, ko­kie dar­bai ga­li būti trak­tuo­ja­mi kaip prie­žiū­ros, o ko­kie – kaip tvar­ky­bos. Prie­žiū­ros dar­bai yra to­kie, ku­rie ne­ken­kia pa­vel­do ob­jek­to ver­tin­go­sioms sa­vybėms. Juos ga­li­ma at­lik­ti be jo­kio lei­di­mo.

Me­ras tei­ra­vo­si, kaip elg­tis su ka­pi­naitė­se išg­riu­vu­siais kry­žiais ir nu­vir­tu­siais pa­mink­lais? Vedė­ja jam paaiš­ki­no, kad jei ka­pi­naitės nėra įra­šy­tos į kultū­ros ver­ty­bių re­gistrą, jų prie­žiū­ra – ne­sudė­tin­ga, to­kias tvar­kant ma­žiau biu­rok­ra­tiz­mo.

Neį­ga­liųjų pro­ble­ma

Pa­si­nau­do­da­mas pa­vel­do­sau­gi­ninkų vi­zi­tu, me­ras iškėlė ir dar vieną pro­blemą. Jam rūpėjo su­ži­no­ti, kaip būtų ga­li­ma išspręs­ti ne­įga­liųjų pa­te­ki­mo į Rie­ta­vo baž­ny­čią  bėdą. Da­bar ne­ga­lią tu­rin­tiems žmonėms yra pa­da­ry­tas liep­te­lis per zak­ras­tiją.

Įreng­ti įėjimą per pa­grin­di­nes du­ris esą su­dėtin­ga, mat bažnyčia – sau­go­mas kultū­ros ob­jek­tas. „Ke­le­rius me­tus ieš­ko­me spren­dimų ir vis ne­ran­da­me. Jūsų spe­cia­lis­tai žadė­jo pa­reng­ti kaž­ko­kius siū­ly­mus, bet iki šiol jų ne­su­laukė­me. O ši pro­ble­ma nie­kur ne­din­go. Žmonės dėl to la­bai ne­pa­ten­kin­ti, skund­žia­si“, – dėstė A. Čer­nec­kis, prie­kaiš­tau­da­mas pa­vel­do­sau­gi­nin­kams dėl iki šiol ne­įgy­ven­dintų pa­žadų.

A. Rič­ku­vienė pa­ti­ki­no, kad išei­tis vi­sa­da yra. Esą rei­kia pa­si­kvies­ti pro­jek­tuo­toją ir eks­per­tus, kad šie, ap­žiūrėję baž­ny­čią, pa­sa­kytų, kur ge­riau­sia būtų įreng­ti tokį lieptą. Pa­sak vedė­jos, per pa­ra­di­nes du­ris ne­įga­lie­ji gal ir ne­galės pa­tek­ti, nes var­gu ar kas pri­tars durų ga­di­ni­mui, bet per šo­ni­nes – tik­rai įma­no­ma.

Me­ras skundė­si ir šven­tovės išo­re. Sakė, kad jai būti­nas bent jau kos­me­ti­nis re­mon­tas. Anot A. Rič­ku­vienės, šio tur­to val­dy­to­jas turėtų kreip­tis į Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to te­ri­to­rinį sky­rių su pa­raiš­ka fi­nan­sa­vi­mui gau­ti. Ži­no­ma, di­de­lių pi­nigų ne­rei­kia tikė­tis, bet pa­ban­dy­ti gau­ti nors ne­di­delę sumą ga­li­ma.

Rie­ta­viš­kiai kultū­ros pa­vel­do spe­cia­lis­tams turė­jo ir dau­giau klau­simų. Ypač jiems bu­vo ak­tua­li fi­nan­sa­vi­mo te­ma. A. Rič­ku­vienė ti­ki­no su­pran­tan­ti, jog pi­nigų po­rei­kis, tvar­kant ar pri­žiū­rint kultū­ros pa­veldą, iš­ties yra di­de­lis, bet vals­tybė nėra pa­jėgi tiek lėšų skir­ti, kiek jų rei­kia. Ji siūlė pa­ban­dy­ti pi­nigų gau­ti per Nor­ve­gi­jos fon­dus, tei­kiant pa­raiš­kas Eu­ro­pos Sąjun­gos pa­ra­mai.

„La­bai gai­la dėl to­kios si­tua­ci­jos. Mes kaip ir rei­ka­lau­ja­me, ad­mi­nist­ruo­ja­me, o pi­nigų – nėra“, – kalbė­jo vedė­ja, pri­dėda­ma, kad ir atei­ty­je fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mu ne­nu­si­ma­to jo­kių pro­švais­čių.

Su pa­vel­do­sau­gi­nin­kais rie­ta­viš­kiai at­si­vei­ki­no pri­min­da­mi jiems par­ko tvo­ros pro­blemą. Anot me­ro, da­lis tvo­ros su­tvar­ky­ta pa­si­ti­ni­kant My­ko­lo Kleo­po Ogins­kio ju­bi­liejų, o to­li­mes­niems dar­bams pi­nigų nėra. Nors jau be­ne pen­kio­li­ka metų tei­kia­mos pa­raiš­kos fi­nan­sa­vi­mui gau­ti.

„Juk tęsti­niai dar­bai pri­ski­ria­mi prie prio­ri­te­ti­nių. Tai kaip nu­tin­ka, kad mes kas­kart su­lau­kia­me nei­gia­mo at­sa­ky­mo?“ – klausė A. Čer­nec­kis, ta­čiau iš­gir­do tik vedė­jos pa­si­ūlymą laimę mėgin­ti dar kartą.