
Naujausios
Su gyventojais nesitarė
„Esame įpratę matyti, kaip viskas centralizuojama, taupoma ir nutolinama nuo kaimo žmonių. Uždaromas vaikų darželis, kaimo mokykla, gatvėse nereikia apšvietimo ir asfalto, nes mažai kas važiuoja. Kaimo bendruomenė „Mūsų Labardžiai“ reiškia susirūpinimą dėl medicinos punkto išlikimo Labardžių kaime. Mes norėtume, kad punktas veiktų 3 dienas per savaitę po keletą valandų, kad žmonės žinotų, kada gali ateiti susileisti vaistus, susilašinti lašines, kad medicinos darbuotojas galėtų atvežti norimų vaistų, nes ne kiekvienas gali nuvažiuoti į Rietavą“, – prieš dvi savaites komitetui pateiktame laiške rašė Labardžių kaimo gyventojai.
Tokios pačios pozicijos trys posėdyje dalyvavusios labardiškės laikėsi ir penktadienį. Didžiausią nuoskaudą moterys liejo dėl to, kad prieš priimant visai kaimo bendruomenei itin svarbų sprendimą su ja nebuvo tartasi. Neatsiklausta, ką apie tokią pertvarką mano patys žmonės, nepaaiškinta, kaip viskas vyks medicinos punktus uždarius, kai pas pacientus ims lankytis mobiliosios bendruomenės slaugytojos. Net apie komiteto posėdį jos nebūtų žinojusios, jei ne vakarykščiai paskambinę žurnalistai.
Nori orių atlyginimų
Apie keturių kaimų laukiančius pokyčius papasakoti pakviesta Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Birutė Kerpienė neslėpė, jog situacija prasta. Kad kalbos nebūtų tuščios, abi su įstaigos finansininke Stanislava Kloviene ant stalo dėjo skaičius. O jie – labai aiškūs. Medicinos punktų 2019 metų finansinė ataskaita rodo, kad pajamos, gaunamos aptarnaujant minėtus punktus, kelissyk mažesnės nei išlaidos. Per metus patiriamas nuostolis viršija net 16 000 eurų!
Kaip pasakojo medikė, už kiekvieną prie jų įstaigos „prisirašiusį“ žmogų gaunama po 1,3 euro per mėnesį. O prisirašiusiųjų vis mažėja. Antai, šiandieniniais duomenimis, Daugėduose įstaiga aptarnauja 110 žmonių, Labardžiuose – 70, Žadvainuose – 29, o Giliogiryje – 30.
Suskaičiuota, kad, medicinos punktus uždarius ir ėmus teikti mobiliųjų slaugytojų paslaugas, įstaiga taip pat nepralobtų. Tačiau esą tuomet finansinis minusas jau būtų gerokai mažesnis. Sumažėtų išlaidos darbo užmokesčiui, vaistinėlėms, dezinfekcinėms medžiagoms, nebereikėtų mokėti už šiukšles bei elektrą, nuomą (Lioliuose), patalpų remontą.Tai leistų per mėnesį sutaupyti 762, o per metus – net 9 144 eurus.
„Kaip medikė, aš suprantu, kad punktai reikalingi. Kaime turi būti kažkoks šviesulys – medicinos punktas, biblioteka... Tačiau dabar kalbu kaip įstaigos vadovė: pinigų nėra. O aš noriu mokėti orius atlyginimus. Deja, dabar jie nėra orūs“, – apgailestavo B. Kerpienė.
Gydytoja kalbėjo, kad pati įstaiga yra išlaikoma Valstybinių ligonių kasų, Savivaldybės ir pavienių rėmėjų. Deja, pastarųjų atsiranda mažai. O konkurencija Rietave atsidarius medicinos paslaugas teikiančiai komercinei įmonei išaugo. Mobiliąsias paslaugas pacientams jau teikia ir UAB „Rietavo šeimos daktaras“.
Medikė sakė nematanti kitos išeities, kaip tik naikinti minėtus keturis punktus. Permainos aplenks tik Daugėdus, kadangi ten prisirašiusiųjų prie šios įstaigos yra daugiausia.
O kitur, pasak B. Kerpienės, mobiliosios bendruomenės slaugytojos teiks tokias pačias paslaugas, kokias pacientai iki tol gavo atėję į medicinos punktą. Gyventojams užteks tik paskambinti ir pranešti, kokia pagalba jiems reikalinga. Be to, yra patvirtinta atskira tvarka ir dėl neįgaliųjų priežiūros – jie bus lankomi pagal grafiką. Esant sudėtingam atvejui, kaip ir dabar, patariama skambinti greitajai. Ją norint prisišaukti paprasčiau, gydytoja rekomenduoja skambinti ne trumpuoju numeriu 112, o rinkti 033.
Tikisi, kad pagalba nebus popierinė
Nuo pat posėdžio pradžios atmosfera salėje nuolat kaito. Buvo svarstoma, gal laikinai palikti bent jau Labardžių punktą, nes kaimo gyventojai už jį gula kryžiumi. O gal patalpas išlaikyti visuose kaimuose, kad į jas bent retsykiais galėtų atvykti konsultuoti šeimos gydytojai. Tačiau, pasak B. Kerpienės, net ir tokiu atveju išlaidos būtų neišvengiamos. Be to, pasako jos, šeimos gydytojai tokie užimti, kad, norint skirti laiko papildomiems vizitams, paroje turėtų atsirasti daugiau valandų.
Meras Antanas Černeckis mygo įstaigos vadovę kalbėti atviromis kortomis: ar uždarius medicinos punktus keturiuose kaimuose gyventojams tikrai bus teikiamos tokios pat paslaugos kaip ir iki šiol? Ir ar nebus patiriama nuostolių dėl išaugusių kelionių išlaidų? Juk anksčiau paskirtomis dienomis užtekdavo atvykti į medicinos punktą, o dabar teks važiuoti į kiekvieną vienkiemį. „Svarbiausia, kad pagalba būtų reali, o ne popierinė“, – kalbėjo susirūpinęs meras.
Tačiau medikė tuoj pat patikino, kad ir jai rūpi kiekvienas žmogus. Esą kiekvienas ir bus sužiūrėtas. Lėšų neužtenka ir neužteks, tačiau išlaidos, kaip ir rodo pateikta ataskaita, po pertvarkos gerokai sumažėtų.
Komiteto narė Vilija Razmienė pabrėžė, kad pirmiausia medikams turėtų rūpėti ne pinigai, o pagalbos laukiantis žmogus. Siūlė Labardžiams palikti pereinamąjį laikotarpį, kad ir punktas dar kurį laiką veiktų, ir gyventojai jau galėtų skambinti mobiliajai slaugytojai. Esą tada žmonės, realiai pamatę, kaip viskas bus daroma, galbūt nuomonę net pakeistų. O dabar keturis punktus „nukirsti“ vienu sykiu – per daug drastiška.
Pasvėrę visus „už“ ir „prieš“, posėdžio pabaigoje komiteto nariai visgi balsavo už tai, kad punktai būtų uždaryti. Esą toks aptarnavimo modelis jau yra Pelaičiuose. Jis, kaip rodo apklausos, pasiteisino. Labiausiai mobiliąja paslauga esą patenkinti tie, kurie gyvena toliau nuo medicinos punkto, o dabar pagalbos sulaukia savo namuose.
Galutinį sprendimą ketvirtadienį priims Savivaldybės taryba. O iki tol meras prašė medikų siųsti atstovus į kaimus, kad šie gyventojams paaiškintų, ko po permainų jie gali tikėtis.