Naujausios
Kad melioracijos grioviai atliktų savo funkcijas, vanduo juose turi tekėti laisvai. O bebrai, statydami užtvankas, šią tėkmę stabdo. Pasak V. Krajino, kadangi praėjęs ruduo buvo lietingas, be to, lietaus nestinga ir žiemą, kai kur net per mišką upeliai bėga – vanduo nebetelpa į kanalus. Todėl formuojasi naujos vagos, savaiminiai grioviai.
„Niekas nebenori su bebrais vargti, jie tapo nereikalingi“, – toliau aiškino V. Krajinas, svarstydamas, kad galbūt reikėtų kreiptis į medžiotojų būrelius, o gal net rašyti Aplinkos ministerijai.
Kad bebrai kelia rimtų problemų, ir jau ne pirmus metus, sutiko ir meras Antanas Černeckis.
„Tai jau darosi problema tarp pačių medžiotojų. Jie sako: „Už ką mes turime vargti, šventas dienas pašvęsti ir medžioti bebrus?“ Jiems leidžiama susimedžioti po vieną žvėrį... Daugelis net deda šautuvus į lentynas. Medžioklė tampa turtingų žmonių pažaidimu“, – situaciją aiškino meras.
Savivaldybės vadovas prisiminė, kad jau anksčiau tuo klausimu buvo sušauktas susirinkimas. Dalyvavo ne tik Savivaldybės, bet ir urėdijos atstovai, aplinkosaugininkai. Tačiau čia paaiškėjo, kad bebrų daroma žala – problema tik Savivaldybei. Urėdija jos neįžvelgia. Na, atseit, yra keli nudžiūvę alksniai. Tai kas? Reikia įvairovės...
Posėdyje dalyvavusi Savivaldybės ekologė Vesta Andrijauskienė sakė, kad privačių sklypų savininkai, savo valdose išvydę bebrų „pokštus“, turėtų kreiptis į seniūnijas. Tada Savivaldybė bandytų tarpininkauti, prašytų medžiotojų pagalbos.
„Tačiau gyventojai turi suprasti: ne tik medžiotojai, bet ir jie patys turi imtis priemonių, kad apsaugotų savo nuosavybę“, – pabrėžė ekologė.
Nuo bebrų nukentėję miškų, sklypų savininkai gali prašyti Savivaldybės atlyginti žalą. Bet turi pateikti dokumentus, sąskaitas, įrodančias atliktus darbus.