Ketinimai virto parašais – steigs inovacijų centrą

Vi­sa­da garsė­jo nau­jovė­mis

Kad Rie­ta­vas vi­sais lai­kais bu­vo svar­bus ir ryš­kus vi­sa­me Lie­tu­vos kon­teks­te, svei­kin­da­mas iš vi­sos Lie­tu­vos su­va­žia­vu­sius sve­čius pa­brėžė Sa­vi­val­dybės me­ras An­ta­nas Čer­nec­kis

Ta­čiau už­da­rant Že­mai­ti­jos ko­le­giją Sa­vi­val­dybės nuo­monės esą ne­bu­vo pai­so­ma. Me­ras tai įvar­di­jo kaip nea­be­jo­tiną klaidą. Ir vylė­si, kad su­ma­ny­mas įsteig­ti Že­mai­ti­jos ino­va­cijų centrą (ŽIC), pri­trauk­siantį moks­lo žmo­nes, vie­ti­nius pra­kti­nius dar­buo­to­jus, įtrauk­siantį bend­ro­jo la­vi­ni­mo ir pro­fe­si­nes mo­kyk­las, turėtų pa­vyk­ti. Juo­lab kad jau­čia­mas cent­rinės vald­žios pa­lai­ky­mas.

A. Čer­nec­kis pa­brėžė, jog stei­giant ŽIC būti­na ži­no­ti, ko lauk­ti, ko­kios pa­ra­mos tikė­tis ir ku­ria kryp­ti­mi ei­ti, į ką su­telk­ti dėmesį. Todėl ap­tar­ti Va­karų Lie­tu­vos plėtros klau­si­mus, dis­ku­tuo­ti apie bend­ras vals­tybės ins­ti­tu­cijų pa­stan­gas, stip­ri­nant ša­lies re­gio­nus, pro­fe­si­nio mo­ky­mo indėlį gai­vi­nant smulkųjį ir vi­du­tinį verslą, moks­lo ir kon­sul­ta­cijų svarbą, stei­gia­mo ŽIC veik­los kryp­tis, tau­so­jan­čio žemės ūkio plėto­jimą Va­karų Lie­tu­vo­je ir tam rei­ka­lingą ži­nių po­reikį pa­kvietė gar­bius sve­čius.

Sei­mo Biud­že­to ir fi­nansų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Va­lius Ąžuo­las ak­cen­ta­vo, kad pir­miau­sia pa­čios sa­vi­val­dybės, re­gio­nai turėtų su­vok­ti, ko jiems rei­kia, o ta­da bend­rau­ti su cent­ri­ne vald­žia. Ir ra­gi­no leng­va ran­ka neuž­da­rinė­ti mo­kyklų, nes „už­da­ry­da­mi jas už­da­ro­me ir pa­čius kai­mus“. Esą tai – pa­čių sa­vi­val­dy­bių ran­ko­se.

O žemės ūkio mi­nist­ro pa­tarė­ja Giedrė Pup­šytė ak­cen­ta­vo, jog mi­nis­te­ri­jos dėme­sys ar­ti­miau­siu lai­ko­tar­piu bus nu­kreip­tas į re­gio­nus, kai­mo gy­vy­bin­gumą, tar­šos ma­ži­nimą, pro­jek­tai – į „ža­lumą“, dar­bo vietų kūrimą, jaunųjų ūki­ninkų pri­trau­kimą.

„Tu­ri­me būti ža­li, ino­va­tyvūs ir kur­ti dar­bo vie­tas“, – trum­pai api­brėžė ji. Tad šia link­me turėtų žvelg­ti ir ŽIC. Pa­sid­žiaug­ta, jog Eu­ro­pos Sąjun­gos pa­ra­ma, tie­sio­ginės iš­mo­kos žemės ūkiui, kai­mo plėtrai Lie­tu­vai didės, kai tuo tar­pu ki­toms ES narėms bus ma­ži­na­mos.

Kon­sul­ta­ci­jos ūki­nin­kams rei­ka­lin­gos

Lie­tu­vos ag­ra­ri­nių ir miškų mokslų cent­ro Vėžai­čių fi­lia­lo di­rek­torė dr. Da­nutė Kar­čaus­kienė kalbė­jo apie at­lik­tus ty­ri­mus, pa­ro­dan­čius, koks pažeistas yra Va­karų Lie­tu­vos re­gio­no dir­vo­že­mis. Jai pri­tarė ir pro­fe­so­rius An­ta­nas Svirs­kis, ak­cen­tavęs, jog lie­tu­viai žemės ūky­je dar nie­ka­da ne­nau­do­jo tiek trąšų, kiek nau­do­ja šian­dien, ir kad juos šiuo klau­si­mu būti­na švies­ti, o tai ir galėtų būti vie­na ŽIC kryp­čių.

Kad Va­karų Lie­tu­vos re­gio­nui ūki­nin­kus švie­čian­tis, ino­va­ty­vus per­kva­li­fi­ka­vi­mo cent­ras yra rei­ka­lin­gas, su­ti­ko ir Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­to Žemės ūkio aka­de­mi­jos Bioe­ko­no­mi­kos plėtros fa­kul­te­to de­kanė pro­f. dr. Ast­ri­da Mi­cei­kienė. Sa­vo pra­ne­ši­me ji pa­brėžė, jog da­bar rei­kia in­ves­tuo­ti į ki­to­kias kom­pe­ten­ci­jas, į ža­liuo­sius pro­duk­tus.

Žvelg­da­ma į ŽIC ateitį, Lie­tu­vos smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­bos pir­mi­ninkė Da­lia Ma­tu­kienė kalbė­jo, jog ne­rei­kia tikė­tis, kad ši ino­va­ty­vi įstai­ga turėtų būti pel­nin­ga. Esą turėtų už­tek­ti, kad ji tie­siog iš­si­lai­kytų. To sie­kiant, pa­sak pir­mi­ninkės, reikėtų į veiklą įtrauk­ti ap­lin­kines bend­ruo­menes.

Kelmės ra­jo­no ūki­nin­kas Ma­ri­jus Če­ka­vi­čius sakė matąs, kad ŽIC būtų mo­ko­ma eko­lo­gi­nio ūki­nin­ka­vi­mo. Esą jau at­ėjo me­tas, kai ir vai­kus rei­kia mo­ky­ti „ke­ra­vo­ti gamtą“. O ŽIC, pa­sak jo, ūki­nin­kai galėtų kon­sul­tuo­tis šiais klau­si­mais, su­ži­no­ti, ko ne­ži­no.

VšĮ „Ekoag­ros“ di­rek­torė Vir­gi­ni­ja Luk­šienė prie ŽIC žadė­jo pri­si­dėti švie­čiamą­ja veik­la. Ji Rie­ta­vo sa­vi­val­dybę sakė ma­tanti kaip pi­lo­tinį eko­lo­ginį re­gioną, ko­kių yra ki­to­se ša­ly­se, bet Lie­tu­vo­je ne­ra­si. Pa­sak jos, Rie­ta­vas pui­kiai tiktų eko- ir ag­ro­tu­riz­mui.

Pert­var­kys pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstaigų tinklą

Arū­nas Plikš­nys, švie­ti­mo, spor­to ir moks­lo vi­ce­mi­nist­ras, kalbė­jo apie pro­fe­si­nio mo­ky­mo plėtrą re­gio­nuo­se. Pa­sak jo, pro­fe­si­nio mo­ky­mo tink­las Lie­tu­vo­je – per di­de­lis. Esą kai ku­riuo­se mies­tuo­se pro­fe­sinės mo­kyk­los iš tiesų yra stip­rios, ta­čiau esa­ma ir pro­fe­sinį mo­kymą imi­tuo­jan­čių.

Ma­žo­se vie­tovė­se, tarp jų ir Rie­ta­ve, kur kon­ku­ruo­ja­ma dėl mo­ki­nių, vei­kian­čius pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstaigų pa­da­li­nius siū­lo­ma per­tvar­ky­ti į bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyklų pro­fe­si­nio mo­ky­mo sky­rius ar­ba su­jung­ti jų pa­jėgas su bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lo­mis.

Tai­gi bu­vu­sios Že­mai­ti­jos ko­le­gi­jos pa­tal­po­se vei­kiantį Plungės tech­no­lo­gijų ir vers­lo mo­kyk­los (TVM) Rie­ta­vo fi­lialą būtų ga­li­ma jung­ti su L. Ivins­kio gim­na­zi­ja. Esą tuo­met būtų rea­lu, jog gim­na­ziją baigęs mo­ki­nys čia pat gautų ir pro­fe­sinės mo­kyk­los bai­gi­mo ates­tatą. To­kiu at­ve­ju gim­na­zi­ja galėtų da­ly­vau­ti pro­fe­si­nia­me mo­ky­me pa­si­ren­kant mo­du­lius.

Esą ši­taip sie­kia­ma vi­du­ri­nio ug­dy­mo pro­gramą pa­da­ry­ti lanks­tes­nę. O to­kio pri­jun­gi­mo esmė – ne kon­ku­ruo­ti, bet pa­si­da­lin­ti pro­gra­mo­mis.

Pa­na­šus pa­vyz­dys – Šve­di­jo­je

Ap­žiūrėjęs ko­le­gi­jos pa­tal­pas, A. Plikš­nys su­si­darė gerą įspūdį. Ta­čiau kalbė­jo, kad to­kių di­de­lių TVM Rie­ta­vo fi­lia­lui tik­rai ne­rei­kia. Šiuo me­tu ko­le­gi­jo­je lais­vos 7 000 kv. m ploto pa­tal­pos, kur ir pla­nuo­ja­ma ŽIC veik­la.

Nors rie­ta­viš­kiai, kur­da­mi ŽIC, vėlgi būtų pio­nie­riai, pa­sau­ly­je pa­na­šių pa­vyzd­žių esa­ma. Pra­ne­šimą, su­jung­ta elekt­ro­ni­niu til­tu, skai­čiu­si Ma­rie Bjorck iš Šve­di­jos pri­statė Karls­ham­no mies­te esantį Hal­dos vie­tos vers­lo centrą. Jo įstei­gi­mo is­to­ri­ja ar­ti­ma šian­die­ni­nei Rie­ta­vo si­tua­ci­jai. Bank­ru­ta­vus di­de­lei ga­myk­lai, li­ko di­delės ne­nau­do­ja­mos pa­tal­pos. Tuo­met Sa­vi­val­dybė jas nu­pir­ko ir per­nai po vie­nu sto­gu su­būrė 38 vers­lo įmo­nes. Bendram tikslui su­si­telkė ir vers­las, ir aukš­ta­sis moks­las, ir vie­tos vald­žia. Da­bar skir­tin­go po­būdžio įmonės dir­ba pa­dėda­mos vie­na ki­tai.

Emo­cio­na­liai pa­si­sakė ŽIC stei­gi­mo ini­cia­to­rius Gin­tau­tas Kniukš­ta. Kaž­ka­da pa­ts Rie­ta­ve baigęs žemės ūkio mo­kyklą, jis ne­gailė­jo kri­ti­kos ta­da vald­žio­je bu­vu­siems ir ko­le­giją už­da­ry­ti lei­du­siems Sei­mo na­riams, tarp ku­rių minė­jo ir kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vu­sio Jur­gio Raz­mos pa­vardę. Esą jam ne­sup­ran­ta­ma, kaip aukš­tus re­zul­ta­tus rod­žiu­si ir net ket­vir­to­je vie­to­je tarp Lie­tu­vos ko­le­gijų bu­vu­si Že­mai­ti­jos ko­le­gi­ja galė­jo būti taip pa­pras­tai už­da­ry­ta. Jo nuo­mo­ne, po­li­ti­kai už tai tu­ri pri­siim­ti at­sa­ko­mybę.

„Ši­tuo cent­ru aš ti­kiu“

Pris­ta­ty­da­mas nu­ma­to­mas ŽIC kryp­tis jis sakė, kad Rie­ta­vas galėtų tap­ti stip­riu eko­lo­ginės pro­duk­ci­jos cent­ru, ag­ro­po­liu, kon­sul­tuo­ti pri­va­čių miškų sa­vi­nin­kus.

Nu­ma­to­mos ke­lios ŽIC kryp­tys. Pir­miau­sia – mo­ky­ma­sis ir per­kva­li­fi­ka­vi­mas įgy­ven­di­nant mo­ky­mo­si visą gy­ve­nimą prin­cipą, eks­pe­ri­men­tinė plėtra ir ino­va­cijų die­gi­mas re­gio­ne, bend­ra­dar­biau­jant su uni­ver­si­te­tais, ko­le­gi­jo­mis, žemės ūkio ins­ti­tu­tais Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je; pa­gal­ba re­gio­ni­niam vers­lui (taip pat ir so­cia­li­niam); ino­va­cijų pri­tai­ky­mas, įvai­rių pa­slaugų tei­ki­mas re­gio­no pri­va­čių miškų sek­to­riui bei koo­pe­ra­ci­jos ir kitų pa­slaugų plėto­ji­mas pa­nau­do­jant ŽIC inf­rast­ruktūrą.

Nors kon­fe­ren­ci­jos me­tu at­si­ra­do ir vie­nas ki­tas skep­ti­kas, abe­jojęs, ar cent­ras bus pa­jėgus iš­si­lai­ky­ti, jo steigė­jai, pa­si­rašę ke­ti­nimų pro­to­kolą centrą įsteig­ti jau kovą, at­rodė nu­si­teikę ryž­tin­gai. „Ši­tuo cent­ru aš ti­kiu. Ačiū, kad bu­vo­te, esa­te ir būsi­te kar­tu“, – bend­ra­min­čiams dėko­jo A. Čer­nec­kis.