
Naujausios
Visada garsėjo naujovėmis
Kad Rietavas visais laikais buvo svarbus ir ryškus visame Lietuvos kontekste, sveikindamas iš visos Lietuvos suvažiavusius svečius pabrėžė Savivaldybės meras Antanas Černeckis
Tačiau uždarant Žemaitijos kolegiją Savivaldybės nuomonės esą nebuvo paisoma. Meras tai įvardijo kaip neabejotiną klaidą. Ir vylėsi, kad sumanymas įsteigti Žemaitijos inovacijų centrą (ŽIC), pritrauksiantį mokslo žmones, vietinius praktinius darbuotojus, įtrauksiantį bendrojo lavinimo ir profesines mokyklas, turėtų pavykti. Juolab kad jaučiamas centrinės valdžios palaikymas.
A. Černeckis pabrėžė, jog steigiant ŽIC būtina žinoti, ko laukti, kokios paramos tikėtis ir kuria kryptimi eiti, į ką sutelkti dėmesį. Todėl aptarti Vakarų Lietuvos plėtros klausimus, diskutuoti apie bendras valstybės institucijų pastangas, stiprinant šalies regionus, profesinio mokymo indėlį gaivinant smulkųjį ir vidutinį verslą, mokslo ir konsultacijų svarbą, steigiamo ŽIC veiklos kryptis, tausojančio žemės ūkio plėtojimą Vakarų Lietuvoje ir tam reikalingą žinių poreikį pakvietė garbius svečius.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas akcentavo, kad pirmiausia pačios savivaldybės, regionai turėtų suvokti, ko jiems reikia, o tada bendrauti su centrine valdžia. Ir ragino lengva ranka neuždarinėti mokyklų, nes „uždarydami jas uždarome ir pačius kaimus“. Esą tai – pačių savivaldybių rankose.
O žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė akcentavo, jog ministerijos dėmesys artimiausiu laikotarpiu bus nukreiptas į regionus, kaimo gyvybingumą, taršos mažinimą, projektai – į „žalumą“, darbo vietų kūrimą, jaunųjų ūkininkų pritraukimą.
„Turime būti žali, inovatyvūs ir kurti darbo vietas“, – trumpai apibrėžė ji. Tad šia linkme turėtų žvelgti ir ŽIC. Pasidžiaugta, jog Europos Sąjungos parama, tiesioginės išmokos žemės ūkiui, kaimo plėtrai Lietuvai didės, kai tuo tarpu kitoms ES narėms bus mažinamos.
Konsultacijos ūkininkams reikalingos
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialo direktorė dr. Danutė Karčauskienė kalbėjo apie atliktus tyrimus, parodančius, koks pažeistas yra Vakarų Lietuvos regiono dirvožemis. Jai pritarė ir profesorius Antanas Svirskis, akcentavęs, jog lietuviai žemės ūkyje dar niekada nenaudojo tiek trąšų, kiek naudoja šiandien, ir kad juos šiuo klausimu būtina šviesti, o tai ir galėtų būti viena ŽIC krypčių.
Kad Vakarų Lietuvos regionui ūkininkus šviečiantis, inovatyvus perkvalifikavimo centras yra reikalingas, sutiko ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė prof. dr. Astrida Miceikienė. Savo pranešime ji pabrėžė, jog dabar reikia investuoti į kitokias kompetencijas, į žaliuosius produktus.
Žvelgdama į ŽIC ateitį, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė kalbėjo, jog nereikia tikėtis, kad ši inovatyvi įstaiga turėtų būti pelninga. Esą turėtų užtekti, kad ji tiesiog išsilaikytų. To siekiant, pasak pirmininkės, reikėtų į veiklą įtraukti aplinkines bendruomenes.
Kelmės rajono ūkininkas Marijus Čekavičius sakė matąs, kad ŽIC būtų mokoma ekologinio ūkininkavimo. Esą jau atėjo metas, kai ir vaikus reikia mokyti „keravoti gamtą“. O ŽIC, pasak jo, ūkininkai galėtų konsultuotis šiais klausimais, sužinoti, ko nežino.
VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė prie ŽIC žadėjo prisidėti šviečiamąja veikla. Ji Rietavo savivaldybę sakė matanti kaip pilotinį ekologinį regioną, kokių yra kitose šalyse, bet Lietuvoje nerasi. Pasak jos, Rietavas puikiai tiktų eko- ir agroturizmui.
Pertvarkys profesinio mokymo įstaigų tinklą
Arūnas Plikšnys, švietimo, sporto ir mokslo viceministras, kalbėjo apie profesinio mokymo plėtrą regionuose. Pasak jo, profesinio mokymo tinklas Lietuvoje – per didelis. Esą kai kuriuose miestuose profesinės mokyklos iš tiesų yra stiprios, tačiau esama ir profesinį mokymą imituojančių.
Mažose vietovėse, tarp jų ir Rietave, kur konkuruojama dėl mokinių, veikiančius profesinio mokymo įstaigų padalinius siūloma pertvarkyti į bendrojo ugdymo mokyklų profesinio mokymo skyrius arba sujungti jų pajėgas su bendrojo ugdymo mokyklomis.
Taigi buvusios Žemaitijos kolegijos patalpose veikiantį Plungės technologijų ir verslo mokyklos (TVM) Rietavo filialą būtų galima jungti su L. Ivinskio gimnazija. Esą tuomet būtų realu, jog gimnaziją baigęs mokinys čia pat gautų ir profesinės mokyklos baigimo atestatą. Tokiu atveju gimnazija galėtų dalyvauti profesiniame mokyme pasirenkant modulius.
Esą šitaip siekiama vidurinio ugdymo programą padaryti lankstesnę. O tokio prijungimo esmė – ne konkuruoti, bet pasidalinti programomis.
Panašus pavyzdys – Švedijoje
Apžiūrėjęs kolegijos patalpas, A. Plikšnys susidarė gerą įspūdį. Tačiau kalbėjo, kad tokių didelių TVM Rietavo filialui tikrai nereikia. Šiuo metu kolegijoje laisvos 7 000 kv. m ploto patalpos, kur ir planuojama ŽIC veikla.
Nors rietaviškiai, kurdami ŽIC, vėlgi būtų pionieriai, pasaulyje panašių pavyzdžių esama. Pranešimą, sujungta elektroniniu tiltu, skaičiusi Marie Bjorck iš Švedijos pristatė Karlshamno mieste esantį Haldos vietos verslo centrą. Jo įsteigimo istorija artima šiandieninei Rietavo situacijai. Bankrutavus didelei gamyklai, liko didelės nenaudojamos patalpos. Tuomet Savivaldybė jas nupirko ir pernai po vienu stogu subūrė 38 verslo įmones. Bendram tikslui susitelkė ir verslas, ir aukštasis mokslas, ir vietos valdžia. Dabar skirtingo pobūdžio įmonės dirba padėdamos viena kitai.
Emocionaliai pasisakė ŽIC steigimo iniciatorius Gintautas Kniukšta. Kažkada pats Rietave baigęs žemės ūkio mokyklą, jis negailėjo kritikos tada valdžioje buvusiems ir kolegiją uždaryti leidusiems Seimo nariams, tarp kurių minėjo ir konferencijoje dalyvavusio Jurgio Razmos pavardę. Esą jam nesuprantama, kaip aukštus rezultatus rodžiusi ir net ketvirtoje vietoje tarp Lietuvos kolegijų buvusi Žemaitijos kolegija galėjo būti taip paprastai uždaryta. Jo nuomone, politikai už tai turi prisiimti atsakomybę.
„Šituo centru aš tikiu“
Pristatydamas numatomas ŽIC kryptis jis sakė, kad Rietavas galėtų tapti stipriu ekologinės produkcijos centru, agropoliu, konsultuoti privačių miškų savininkus.
Numatomos kelios ŽIC kryptys. Pirmiausia – mokymasis ir perkvalifikavimas įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą principą, eksperimentinė plėtra ir inovacijų diegimas regione, bendradarbiaujant su universitetais, kolegijomis, žemės ūkio institutais Lietuvoje ir užsienyje; pagalba regioniniam verslui (taip pat ir socialiniam); inovacijų pritaikymas, įvairių paslaugų teikimas regiono privačių miškų sektoriui bei kooperacijos ir kitų paslaugų plėtojimas panaudojant ŽIC infrastruktūrą.
Nors konferencijos metu atsirado ir vienas kitas skeptikas, abejojęs, ar centras bus pajėgus išsilaikyti, jo steigėjai, pasirašę ketinimų protokolą centrą įsteigti jau kovą, atrodė nusiteikę ryžtingai. „Šituo centru aš tikiu. Ačiū, kad buvote, esate ir būsite kartu“, – bendraminčiams dėkojo A. Černeckis.