Naujausios
Tikintiesiems reikėjo užuovėjos
Septintą dešimtį bebaigiantis koplyčios fundatorius, laukdamas susirenkant kaimo žmonių ir atvykstančių garbių svečių, iš pradžių nerimastingai dairėsi iš koplyčios, o vėliau nenustygo vietoje tai kokiu reikalu įsimaišydamas į žmones, tai vėl įbėgdamas į koplyčią.
Kaip vėliau kalbėjo susirinkusieji ir sveikintojai, Benas – pratęs padėti kitiems, yra paslaugus ir atsidavęs. Todėl nenuostabu, kad ir dabar, kai visi susirinko ne tik koplyčios atidaryti, bet ir jį sveikinti, nerimo.
Tiesa, koplyčios vietoje jau prieš tai stovėjo taip pat B. Liutinsko rūpesčiu dar prieš trisdešimt metų pastatyta koplytėlė. Tačiau ji, reikalinga remonto, ėmė irti.
„Buvom pastatę balaganą, bet ir jį ėmė draskyti vėjas... Sakom, reikia namelio“, – apie gimusią mintį ir norą pamaldose dalyvauti jaukiai pasakojo B. Liutinskas.
Sovietai norėjo sunaikinti
Prisiminė fundatorius ir pačią pirmąją čia stovėjusią koplytėlę, ir tai, kaip sovietų valdžia ne vienam 50 rublių siūlė, kad kas ją traktoriumi užkliūtų... Beno tėvas koplytėlę išsaugojęs. Ji buvo išvežta į Stumbrių kapines, kur ir iki šiol stovi.
Buvusios koplytėlės vietoje, kaip jau minėta, prieš tris dešimtmečius B. Liutinskas pasirūpino atstatyti kitą. Dabar ji liko naujųjų Dievo namų viduje.
Nors girėniškiui prisidėti darbu ar kitaip statant koplyčią siūlė ir kaimo žmonės, ir Girėnų bendruomenė, šis pagalbos atsisakęs.
Sakė jautęs, jog šį darbą turi atlikti pats, mat vykstant privatizacijai iš kai kurių kaimo žmonių turėjęs naudos – kai ką pavykę įsigyti pigiau. „Dabar tą savo darbą įvertinu tų žmonių triūsu“, – sakė B. Liutinskas.
Rūpintis ja įsipareigojęs ir Dievui. Susirinkusiesiems pasakojo, jog dar jaunas būdamas taip sunkiai sirgo tymais, kad tėvai jau žvakę degė... Tada ir pasižadėjęs, jei išgis, apsiimti koplytėlės globa, ką iki šiol ir daro.
Istorinis įvykis
Rietavo parapijos klebonas Antanas Gutkauskas vieno žmogaus rūpesčiu pastatytą koplytėlę vadino istoriniu įvykiu ir džiaugėsi, kad dabar Dievo namai girėniškiams bus arčiau. Klebonas visus susirinkusiuosius pakvietė dalyvauti šventose Mišiose.
Jos pirmiausia aukotos už Amžinybėn jau išėjusius žmones, kuriems B. Liutinskas jautėsi įsipareigojęs tą koplyčią statydamas. Tai Domicelė ir Stasys Balčiūnai, Kazimiera ir Antanas Šimkai, Bronislova ir Julijonas Toliai, Vanda ir Stanislovas Toliai, Antanas Kalnius, Zofija Žąsytienė, Albinas Baitis, Kazimiera Štulpinaitė, Agnė ir Benas Liutinskai (fundatoriaus tėvai).
Už žemę, kurioje stovi koplyčia, B. Liutinskas dėkingas Stankevičiams, o už tai, kad padėjo pradėti jos statybas, – Stanislovui Venckui. Loreta Kalniutė ir Giedrė Kalniutė (buvusi) statybos darbus padėjo užbaigti – ačiū girėniškis tarė ir joms.
Koplyčios statytojui – gausios padėkos ir apdovanojimai
Mišioms pasibaigus ir koplyčią pašventinus, sveikinimus priimti teko ir pačiam B. Liutinskui. Dievo namų statytojui gražiausių žodžių negailėjo ir jam ranką spaudė Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Beną apibūdinęs kaip paprastą, nuoširdų, bendruomenišką žmogų bei patikimą pagalbininką.
„Ko dar trūksta Girėnams? – klausė meras. – Asfalto...“ – ir čia pat visiems susirinkusiesiems girdint davė pažadą, kad kaime asfaltas atsiras.
Prie sveikinimų prisidėjo ir Rietavo kelbonas A. Gutkauskas, į koplyčią parūpinęs šventųjų pabveikslą. Jis, dovanotas parapijiečių, jau kurį laiką laukė savo vietos ir ją pagaliau rado. Religinį statinį puošia ir Kristinos Matužienės dovanotas kryžius.
Gėlių koplyčiai puošti atnešė Rietavo seniūnas Tomas Daukšas, o poetė Genovaitė Česnauskienė B. Liutinskui skyrė šiai progai parašytą eilėraštį bei dovanojo savo eilių knygą.
Koplyčios fundatoriui relikviją iš Italijos bei dar dažais kvepiančią Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus išleistą knygą apie Rietavą visų muziejininkų vardu įteikė muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas. Pasveikinti nepamiršo ir Girėnų seniūnaitis Vaclovas Mickevičius, Rietavo parapijos bendruomenės atstovės, kiti sveikintojai. B. Liutinskas už savo nuopelnus religinei bendruomenei apdovanotas padėkomis bei sidabriniu Vyčio ženkleliu.
Iš sveikintojų lūpų sklido linkėjimai sveikatos, dvasios stiprybės bei garsus padaryto didžio darbo įvertinimas.
Dovanų sau ir koplyčiai bei gražių žodžių sulaukęs B. Liutinskas, matyt, pasijutęs it per savo jubiliejų, atviravo tokio įvertinimo nesitikėjęs. Ir, nuoširdžiai padėkojęs, šiltą, bet vėjuotą šeštadienio pavakarę visus svetingai pakvietė arbatos.
