„Lapai, kapai ir kiti darbai...“

Rū­tos LAU­RI­NAI­TIE­NĖS nuo­trau­kos
Anot An­ta­no Za­le­pū­go, dėl to, kad gat­vė­se dar ne­ma­ty­ti grei­de­rių, kal­čiau­si vėl liks se­niū­nai
Taip Dau­gė­dų se­niū­nė As­ta Glo­bie­nė api­bend­ri­no šiuo me­tu se­niū­ni­joms ak­tua­liau­sius klau­si­mus tre­čia­die­nį vy­ku­sio Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės me­ro An­ta­no Čer­nec­kio pa­si­ta­ri­mo su se­niū­nais me­tu.
A. Glo­bie­nė pik­ti­no­si AB ESO dar­bi­nin­kais, ku­rie nuo stul­pų nu­plė­šė gand­ra­liz­džius ir pa­li­ko juos ant že­mės

Nat­rio lem­pos – at­gy­ve­na

Ru­dens va­ka­rai – vis tam­syn. Die­na dar pa­trum­pės laik­ro­džio ro­dyk­les pa­su­kus į prie­kį, to­dėl me­ras kvie­tė se­niū­nus tin­ka­mai su­de­rin­ti lai­ką, ka­da jų val­do­mų se­niū­ni­jų mies­te­liuo­se įjun­gia­mas ap­švie­ti­mas. Kad vai­kai į dar­že­lius, mo­kyk­las, o suau­gu­sie­ji į dar­bus išei­tų ži­bin­tams švie­čiant, o va­ka­re vi­siems grįž­tant ne­rei­kė­tų brai­džio­ti po tam­są.

A. Čer­nec­kis kal­bė­jo, kad Rie­ta­ve gat­vių ap­švie­ti­mą rei­kė­tų mo­der­ni­zuo­ti. „Kaž­ka­da džiau­gė­mės gyv­si­dab­ri­nes lem­pas pa­kei­tę nat­rio. Net bu­vo­me ro­do­mi kaip pa­vyz­dys. Ta­čiau da­bar ir šios jau at­gy­ve­no“, – aiš­ki­no Sa­vi­val­dy­bės gal­va.

Kad Rie­ta­ve mo­der­ni­zuo­ti ap­švie­ti­mą bū­ti­na, klau­si­mų dėl to ne­ky­la. Bet kaip tai pa­da­ry­ti? A. Čer­nec­kio nuo­mo­ne, ge­riau­sia bū­tų su­da­ry­ti su­tar­tį su AB ESO.

A. Glo­bie­nė pa­sa­ko­jo ne­se­niai su­lau­ku­si gy­ven­to­jų skam­bu­čio, kad AB ESO dar­buo­to­jai Dau­gė­duo­se nuo stul­pų že­myn nu­me­tė ir pa­li­ko gand­rų liz­dus. Se­niū­nė ban­džiu­si su jais kal­bė­tis, bet šie tie­siog pa­sa­kę, kad tu­ri at­lik­ti sa­vo dar­bą, ir tiek. To­kį įmo­nės el­ge­sį me­ras pa­va­di­no ne­pa­gar­biu, to­kiu, ku­rį bū­ti­na vie­šin­ti.

Oras – pa­lan­kus, bet grei­de­rio nė­ra

Ko­ne di­džiau­sias se­niū­ni­jų gal­vos skaus­mas – ke­liai. Ru­de­nį, pa­va­sa­rį, va­sa­rą vai­ruo­to­jai kei­kia, kad ke­liais ten­ka va­žiuo­ti lyg per tar­ką, žie­mą bur­no­ja, kad jie pro­vė­žuo­ti ir sli­dūs. Pa­si­ta­ri­me da­ly­va­vę se­niū­nai guo­dė­si, kad pro­ble­mų dėl ke­lių ky­la ir da­bar. Esą oras ly­gin­ti duo­bes grei­de­riu kaip nie­kad pa­lan­kus, tam tu­ri ir lė­šų, ta­čiau vi­sos pen­kios se­niū­ni­jos nie­kaip ne­su­lau­kia grei­de­rio.

„Ir vėl mes lik­sim kal­ti, kad ke­liai blo­gi, š– kal­bė­jo Tve­rų se­niū­nas An­ta­nas Za­le­pū­gas. – O iš tie­sų tech­ni­ka yra su­ge­du­si ir jie nei iš­si­nuo­mo­ti ki­tą ga­li, nei sa­va dir­ba.“

Me­ras taip pat ne­slė­pė su­si­rū­pi­ni­mo. Sa­kė, pa­si­kal­bė­siąs su „Plun­gės la­gū­nos“, tu­rin­čios at­lik­ti grei­de­ria­vi­mo dar­bus, va­do­vy­be. Juk no­rint, kad ly­gi­ni­mas grei­de­riu bū­tų efek­ty­vus, rei­kia, kad ne­ly­tų ne tik tą die­ną, bet ir ke­lias die­nas po to. Ši sa­vai­tė dar sau­sa, o ki­tą dan­gus ga­li ir pra­kiur­ti.

Prob­le­mų yra ir dau­giau

A. Glo­bie­nė sa­kė krei­pu­sis į Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ją dėl nau­jos pe­rė­jos įren­gi­mo ties že­mės ūkio bend­ro­ve „Mi­ni­ja, esan­čia Dau­gė­duo­se. Bet su­pra­tu­si, kad jos teks pa­lauk­ti. Ir Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Vy­tau­tas Di­čiū­nas pa­ti­ki­no, kad kol neuž­bai­gia tvar­ky­ti se­nų, nau­jų pe­rė­jų ši neį­ren­gi­nė­ja. O ir tos nau­jos da­bar ne­be to­kios, ko­kios bū­da­vo anks­čiau, kai už­tek­da­vo pa­sta­ty­ti ženk­lą ir pa­ženk­lin­ti pe­rė­ją ho­ri­zon­ta­liuo­ju žy­mė­ji­mu. Da­bar jos – mo­der­nios, ap­švies­tos.

Pa­si­ta­ri­me kal­bė­ta ir apie tai, kad ne­tru­kus vi­so­se se­niū­ni­jo­se vie­toj vie­šo­se vie­to­se esan­čių me­di­nių lau­ko tu­pyk­lų tu­rės at­si­ras­ti bio­tua­le­tai. A. Čer­nec­kis sa­kė, kad šiuo klau­si­mu rei­kės kal­bė­tis rim­čiau. To­kių bio­tua­le­tų prie­žiū­ra – ga­na bran­gi, tad esą vi­siems teks pa­suk­ti gal­vas, kaip ras­ti tam lė­šų.

Se­niū­nams ki­lo klau­si­mų ir dėl rek­rea­ci­nių zo­nų prie­žiū­ros. An­tai Tve­ruo­se rei­kia pri­žiū­rė­ti Lo­pai­čių pi­lia­kal­nį ir jo priei­gas, La­bar­džiuo­se su­si­rū­pi­ni­mą ke­lia par­ke­lis. Šie ob­jek­tai van­giau tvar­ko­mi po urė­di­jų re­for­mos. Ir vie­nu, ir ki­tu at­ve­ju me­ras bu­vo tos nuo­mo­nės, kad rek­rea­ci­nė­mis zo­no­mis pir­miau­sia tu­rė­tų rū­pin­tis tas, kas jas ir su­kū­rė.

Esą La­bar­džiuo­se par­ke­lio no­rė­jo ak­ty­viai „bom­bar­da­vu­si“ bend­ruo­me­nė. Ji ir tu­rė­tų nu­spręs­ti ja­me esan­čių griū­van­čių pa­sta­tų ir pa­ties par­ke­lio, į ku­rį da­bar ren­ka­ma­si tik per Žo­li­nę, li­ki­mą. Pa­na­šiai ir su Lo­pai­čių pi­lia­kal­nio prie­žiū­ra. Tie­sa, dėl pa­sta­ro­jo me­ras ža­dė­jo pa­si­kal­bė­ti su urė­du.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.